Adresų knygelėje bėgant laikui galime turėti vis daugiau kontaktų, bet maždaug pusę artimų draugų prarandame ir pakeičiame naujais kas 7 metus.
Žmonėms gali patikti manyti, jog jie kontroliuoja, ką pasirenka savo draugais, tačiau socialiniai tinklai taip pat gali būti paveikti konteksto, kaip du asmenys vienas kitą sutiko, rašo „LiveScience“.
Tai analizavo sociologas Geraldas Mollenhorstas iš Utrechto universiteto Olandijoje.
Jis atliko 1007 asmenų nuo 18 iki 65 metų amžiaus apklausą, o po to su jais susisiekė dar kartą – po septynerių metų. Naujų duomenų pavyko gauti iš 604 pirmą kartą apklaustų žmonių.
Apklausoje buvo pateikiami tokie klausimai kaip: „Su kuo kalbatės apie asmenines problemas?“, „Kas jums padeda ką nors suremontuoti ar įsirengti namie?“, „Ką užsukate aplankyti?“, „Kaip susipažinote su tuo asmeniu?“, „Kur dabar jį sutinkate?“.
Rezultatai parodė, kad per septynerius metus respondentų asmeninių ryšių tinklas išliko panašaus dydžio, tačiau didelė dalis jo dalyvių buvo nauji – senieji tesudarė 48 proc.
Ši išvada neatitinka ankstesnio tyrimo, kuris parodė, jog socialiniai tinklai traukiasi.
G. Mollenhorstas taip pat nustatė, jog ryšių tinklas formuojamas ne vien priklausomai nuo asmeninio pasirinkimo. Mūsų galimybes pasirinkti draugus riboja galimybės juos sutikti. Jis pastebėjo, kad asmenys naujus draugus dažnai rinkdavosi toje pačioje aplinkoje, kurioje draugų rado jau anksčiau.
G. Mollenhorsto tyrimas yra Beate Volker projekto „Kur tampama draugais. Kontekstas, kontaktai, pasekmės“ dalis.
