Mažosios Lietuvos šviesuoliui, dažnai vadinamam Lietuvos pasaulietinės kūrybos pradininku, Kristijonui Donelaičiui labai pasisekė, kad jo kūryba nebuvo išleista jam gyvam esant, teigia Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Domas Kaunas.
„Jis pats nesugebėjo paskelbti savo kūrybos. Kokia tai būtų buvusi knygelė? Tai būtų nedidelė, mažytė knygelė, plonais, popieriniais viršeliais, lietuvių kalba, galbūt pavadinimas būtų ne „Metai“, nes tas kūrinys buvo paliktas be antraštinio lapo, pavadinimo nėra. Jis tuo metu būtų nepastebėtas – nebūtų buvę kam vertinti“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslininko užrašai“ kalbėjo D. Kaunas.
Pasak jo, 1818 metais Karaliaučiaus universiteto profesoriaus Liudviko Rėzos paskelbta K. Donelaičio knyga „Metai“ buvo mokslinė publikacija, kuri pateko į rankas tiems, kurie galėjo suprasti, kokio masto poetas byloja.
„Intelektualusis pasaulis gavo Donelaitį ir ėmė juo domėtis, pasipylė labai palankios recenzijos. Esminis žodis, kuris buvo pasakytas – „šedevras“, – sakė D. Kaunas.
Jis taip pat pažymėjo, kad K. Donelaitis nėra lietuvių literatūros pradininkas – jis esą jau stovėjo ant pakankamai tvirtų pamatų. Be to, anot profesoriaus, šio šviesuolio lietuviams nereikėtų savintis.
„Kai kalbame apie Donelaitį, jį būtinai savinamės. Donelaitis priklauso ne tik Lietuvai ir lietuviams. Nesvarbu, kad jis lietuvis, jis buvo Prūsijos pilietis. Vokiečių literatūra jį taip pat savinasi. Mes dalijamės Donelaičiu, ir čia nereikėtų būti skūpam“, – kalbėjo D. Kaunas.
Šiemet minime Kristijono Donelaičio 300 metų jubiliejų.
Parengė Ieva Kazlauskaitė Laida „Mokslininko užrašai“ transliuojama kas antrą trečiadienį 11.10 val.
