Kokia programinė įranga geresnė – atviro ar uždaro kodo, Lietuvoje diskutuojama jau gerą dešimtmetį.
Tik įdomu, kad mokyklose mokant vaikus kompiuterinio raštingumo pradmenų kone vienu balsu pasirenkama programinė įranga su uždaru kodu (nuosavybinės programos), nedaug alternatyvos paliekant atvirajam.
Įsigalėjo pamažu
Informacinių technologijų (IT) specialistai apie atvirą kodą (AK) ir uždarą kodą (UK) yra skirtingų nuomonių. Vaizdžiai kalbant, AK programinę įrangą galima palyginti su liaudies dainomis, kurias dainuoti ir perdainuoti galima visiems. O UK programinė įranga - tarsi skanus patiekalas, kurio paslaptingą receptą žino tik pats gamintojas. „AK programos yra laisvos ir gali būti naudojamos nemokamai“, - pranašumus akcentavo judėjimo „Atviras kodas Lietuvai“ (AKL) valdybos narys Tomas Jonušas.
Žinomiausio UK programinės įrangos milžino „Microsoft“ monopolija pasaulyje - vieša paslaptis. Tam tikruose programų segmentuose skirtingose šalyse ji valdo iki 98 proc. programų rinkos.
Tačiau užsienio šalyse netrūksta pavyzdžių, kai politiniais sprendimais programinės įrangos vartotojai skatinami rinktis AK programas. „Garsiai nuskambėjęs atvejis Europoje - Vokietijos Miuncheno municipaliteto politinis sprendimas atsisakyti „Microsoft“ paslaugų ir daugiau kaip 14 tūkst. vartotojų permesti prie AK programų“, - pasakojo T.Jonušas.
Nuosavybinės programos įsigalėjo ir Lietuvoje, nes, anot T.Jonušo, Vyriausybės sprendimu Lietuvoje buvo įtvirtinti tik „Microsoft“ naudojami dokumentų standartai, mokyklose informatikos pamokos pamažu tapo „Microsoft“ gaminamų produktų vartotojų rengimo kursais, valdininkai privalėjo išlaikyti „Microsfot“ produktų pagrindu parengtus kompiuterinio raštingumo egzaminus, valstybės institucijos skelbė konkursus pirkti vieno gamintojo produktus.
„Faktiškai jau nuo 1998 m. neturėdamas „Microsoft“ programinės įrangos nebegalėjai gauti viešos informacijos el.forma, pateikti ar gauti dokumentų valstybinėse institucijose, atlikti kai kurių veiksmų, tarkim, užpildyti asmeninę pajamų deklaraciją“, - teigė T.Jonušas.
Naudojama negausiai
Išsakytoms mintims pritarė ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) direktoriaus pavaduotojas Edmundas Žvirblis. Pasak jo, kelios Lietuvos bendrovės jau įrodė, kad visus biuro darbus galima puikiai atlikti nesinaudojant komercinėmis nuosavybinėmis programomis.
„Kai kurios valstybinės institucijos irgi pradėjo naudoti šias programas, taip sutaupydamos daug mokesčių mokėtojų pinigų. Jeigu valstybinis sektorius migruotų į AK, tai būtų sutaupyta daug lėšų. Aišku, sumaišties nepavyktų išvengti. Bet nurodinėti, kokią programinę įrangą pirkti, mes negalime“, - paaiškino IVPK direktoriaus pavaduotojas.
Pasak E.Žvirblio, kiekviena valstybinė institucija gauna finansavimą ir pati sprendžia, ar pirkti nuosavybinę programinę įrangą, ar pataupyti ir nusipirkti daugiau kompiuterių, kur yra AK programinė įranga. Preliminariais skaičiavimais, pasirinkus AK programinę įrangą sutaupoma apie 1000 litų darbo vietai.
Kol kas iš trylikos šalies ministerijų tik Aplinkos ministerijoje AK programinė įranga vartojama plačiausiai. „Visur kitur vyrauja UK, nes AK programinės įrangos problema yra palaikymas. Ji nuolat tobulėja, todėl jai reikia daugiau žinių ir nuolatinio domėjimosi“, - sakė E.Žvirblis.
Pradėti reikia nuo mokyklos
E.Žvirblio teigimu, jau nuo 2002 m. į lietuvių kalbą išversta nemažai bendro naudojimo AK programų. Tai ypač naudinga tiems, kurie nemoka užsienio kalbos, bet nori naudotis AK programine įranga.
„Tačiau kai žmonės dar mokykloje mokomi dirbti su „Microsoft“, universitetuose taip pat vyrauja nuosavybinė programinė įranga, staiga pereiti prie „OpenOffice“ pasidaro problemiška. Todėl daug kur nueinama paprasčiausiu keliu - perkama brangesnė, bet įprasta programinė įranga“, - UK dominavimo priežastis vardijo E.Žvirblis.
Todėl, pasak pašnekovo, skiepyti alternatyvą reikėtų pradėti dar mokykloje, kad žmonės galėtų rinktis arba būtų mokoma dirbti su abiejų rušių programine įranga. „Reikėtų pradėti nuo švietimo, reikalingi politiniai sprendimai. Nes dabar su AK programine įranga dirba daugiausia entuziastai“, - sakė E.Žvirblis.
Komentaras
Aidas Gudaitis, buvęs Aplinkos ministerijos Informacijos valdymo skyriaus vedėjas
Prieš trejus metus Aplinkos ministerija tada buvo viena iš šios idėjos varomųjų jėgų. Mes įdiegėme per 2000 kompiuterinių darbo vietų. Tuomet rinkomės - ar išleisti licencijoms pusę lėšų, ar geriau už jas sukurti daugiau modernių darbo vietų. Vietoj „Microsoft“ įdiegėme „OpenOffice“ ir mokėme žmones juo dirbti. Paprastai tariant, taip modernizavome infrastruktūrą. Ir neišleidome 4 mln. litų vien licencijoms.
Iš pradžių mūsų darbuotojai net nepastebėjo skirtumo, su kuo dirba. Bet vėliau jie susidūrė su problema - keičiantis el.dokumentais su kitomis institucijomis atsirado daug nesuderinamumo. Todėl kilo nepasitenkinimas.
Taigi pagrindinė problema yra lobizmas, nes AK skleidėjai neturi pakankamai lėšų valstybės institucijoms paveikti, o „Microsoft“ ir visi kiti turi ir jie tai daro. Nesvarbu, kas bus valdžioje ir priims sprendimus, vis tiek bus suinteresuoti šiuo žaidimu. Lietuva yra maža šalis, kuri orientuojasi į Europos ir pasaulio tendencijas, ir revoliucijos čia nepadarysi.
Kita problema - nepalaikomi atviri standartai, kad ta programinė įranga būtų laisvai naudojama tiek viešųjų paslaugų srityje, tiek visur kitur. Todėl valstybė turėtų užtikrinti atvirų formatų pripažinimą ir jų naudojimo skatinimą - tai atvertų galimybes kitoms iniciatyvoms, sudarytų daugiau galimybių, rinka būtų aktyvesnė ir konkurencingesnė. Svarbu, kad būtų kuo atviresnė konkurencija, kuo daugiau būtų pateikta produktų, kuo daugiau žmonės galėtų tuo pasinaudoti ir už tuos pačius pinigus gauti daugiau naudos.
Valstybė turėtų sudaryti savo piliečiams sąlygas naudotis el.valdžios paslaugomis nepaisant to, kokią platformą ar programinę įrangą jie naudoja. O tai realu pasiekti tik įteisinant atvirus dokumentų formatus ir užtikrinant jų visapusišką naudojimą valstybės informacinėse sistemose.
Arturas Paknys