Jo atradimai rodo, kad, priešingai paplitusiam įsitikinimui, tūkstantmečio karta nėra jautresnė nei kūdikių bumo karta. Tiesą sakant, viskas yra atvirkščiai.
Apskritai, tyrime dalyvaujantys asmenys sendami pasidarė ne tokie jautrūs, ir tyrėjai nustatė, kad padidėjęs jautrumas labai sumažėja, kai žmogui sueina 40 metų.
Bet kai tyrėjai pažvelgė į konkrečios kartos tendencijas, jie pastebėjo, kad apskritai vyresnės kartos yra jautresnės už jaunesnes.
Tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 750 žmonių, paskelbtas gruodžio 10 d. žurnale „Psychology and Aging“. Jis yra didžiausias iki šiol atliktas narcisizmo tyrimas. Tyrėjai ištyrė šešis anksčiau surinktus duomenų rinkinius, kad galėtų geriau suprasti, kaip narcisistiniai bruožai skiriasi tarp kartų, ir kaip narcisizmo lygiai keičiasi žmonėms senstant.
Ankstesniuose tyrimuose buvo nagrinėjamos tik skirtingų kartų ar individualios narciziško elgesio tendencijos, tačiau tuo pačiu metu abu šie tyrimai nebuvo panašūs į naująjį. Narcisistinis asmenybės sutrikimas yra būklė, kai asmuo yra pernelyg orientuotas į save ir neturi empatijos kitiems, kas paprastai yra mechanizmai, naudojami užmaskuoti jų žemą savivertę, teigė „Mayo“ klinika.
Šis elgesys gali būti ne toks ryškus. Tokiu atveju asmuo turi vieną ar du narcisistinius bruožus, tačiau neturi sutrikimo. Tyrėjai tyrė žmones nuo 13 iki 77 metų, kurie interviu metu pasakojo apie savo darbą, asmenybę ir šeimyninį gyvenimą. Psichologai ir psichiatrai šiuos duomenis analizavo ir įvertino skalėje nuo 1 iki 5, didžiausias balas reiškė turėjimą daugiausiai narciziškų bruožų, tokių kaip gynybiškumas, autoritetingumas ir užsispyrimas.
Mokslininkai rėmėsi „padidėjusio jautrumo“ terminu, kad nustatytų asmens gynybiškumo lygį, kurį Mičigano valstijos socialinės asmenybės psichologas ir tyrimo bendraautorius Williamas Chopikas apibūdino kaip kitų nuomonės nepriėmimą ir bet kokios kritikos puolimą. Jie nustatė, kad jaunesnės kartos yra mažiau jautrios nei vyresnės kartos. Tai rodo, kad kūdikių bumo karta, kuriai priklauso žmonės tarp 55 ir 73 metų amžiaus, yra jautresnė už tūkstantmečio kartą, kuriai priklauso žmonės, kurių amžius šiuo metu yra nuo 23 iki 38 metų.
Dauguma žmonių sendami tampa mažiau orientuoti į save
Romantiški santykiai, darbas ir vaikų auklėjimas yra tai, kas gali padaryti žmogų mažiau narcizišką, sakė W. Chopikas.
Apskritai, tyrime dalyvaujantys asmenys sendami tapo ne tokie jautrūs, ir tyrėjai nustatė, kad padidėjęs jautrumas labai sumažėjo, kai žmogui suėjo 40 metų.
Bet kai tyrėjai pažvelgė į konkrečios kartos tendencijas, jie pastebėjo, kad apskritai vyresnės kartos yra jautresnės už jaunesnes.
Pasak W. Chopiko, taip gali būti dėl tam tikrų įvykių, kuriuos išgyveno tik tam tikra karta, ir kurie formavo tyrimo dalyvių požiūrį į gyvenimą.
Pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose „kūdikių bumo karta gali būti labiau narciziška nei kitos kartos, nes jie augo tuo metu, kai vyriausybė teikė privilegijas, tokias kaip socialinė apsauga“, – sakė W. Chopikas ir pažymėjo, kad narcisistinių bruožų padidėjimas tarp „bumerių“ ir jaunesnių kartų vis dar yra palyginti mažas.
Tyrimas turi ir keletą apribojimų. Mokslininkai rėmėsi esamais duomenų rinkiniais, kad padarytų savo išvadas, o ne asmeniškai dešimtmečius sekė skirtingų kartų žmones. W. Chopikas taip pat pažymėjo, kad narcisizmą galima vertinti įvairiai, ir jie naudojo tik vieną iš tų metodų, kas galėjo iškreipti rezultatus.
Vis dėlto, tyrimas pateikė naujų įžvalgų apie seną posakį, kuris teigia, kad jaunesnės kartos iš esmės yra labiau orientuotos į save nei vyresnės.
„Remiantis mūsų tyrimu, yra silpnų įrodymų, kad ši [jaunesnė] karta yra blogiausia žmonijos istorijoje“, – sakė W. Chopikas ir pridūrė, kad jis tikisi, jog jo komandos išvados nuramins tėvus, kurie bijo, kad jų paaugių narciziškas elgesys niekada nepasikeis.
„Mes žinome, kad jaunesni žmonės vidutiniškai yra labiau orientuoti į save, bet tai keičiasi senstant. Žmonės gyvens savo gyvenimą ir įgaus patirties, kuri sumažins tą narcisizmą ir leis jiems subręsti“, – teigė W. Chopikas.
