Nors gyvenime yra svarbu subalansuoti mūsų mintis ir emocijas, kalbant apie jausmus, tai padaryti nėra taip paprasta, rašo psychologytoday.com.
Jungtinėse Amerikos Valstijose per televiziją transliuotame seriale „The Good Wife“ (liet. „Gera Žmona“), pagrindinės veikėjos Alicia Florrick buvo paklausta, kaip jai pavyko meilę išlaikyti ilgiau nei aistrą.
„Manau, kad tai susiję ne tik su širdimi, – ji atsako. – Kartais širdį reikia suvaldyti.“ A. Florrick yra teisi (nors vėlesniuose sezonuose ji savo vyrą palieka); kartais reikia sugebėti priimti kompromisus, nes tai galiausiai padeda žmogaus asmeniniam klestėjimui (Ben-Ze‘ev, 2019).
Siekiant sumažinti staigios aistros poveikį ir puoselėti ilgalaikes romantines vertybes, tokias kaip giluma, gerumas, pagarba, dosnumas ir dėkingumas, pirma reikia tam tikros savikontrolės. Norint puoselėti tikrą meilę, žmogus gali, kaip pasakytų Augustine, siekti kito meilės.
Viena jau daug metų išsiskyrusi moteris sakė: „Turėjau šešerius metus trukusį romaną su vedusiu vyru. Aš jį labai mylėjau, o seksas su juo buvo tiesiog nuostabus. Tačiau kai sužinojau, kad jis miega su dar daugiau moterų, nutraukiau mūsų santykius.“ Nors ši moteris ir nebuvo vienintelė savo vedusio meilužio mylimoji, ji galėjo susitaikyti su tuo, kad jis turėjo žmoną. Jos romantinę iliuziją, kad tik būdamas su ja, vyras iš tiesų sekė savo širdies troškimais, sugriovė jo santykiai su kitomis moterimis.
Savikontrolė yra gebėjimas valdyti mūsų impulsus, emocijas ir troškimus, siekiant ilgalaikių tikslų. Savikontrolė paprastai pakeičia staigius ir spontaniškus veiksmus daugiau apgalvotu atsaku, kuris buvo apmąstytas ir suplanuotas. Savikontrolei reikia tam tikros psichinės energijos, kuri geba atsižvelgti į praeitį, dabartį ir ateitį. Savikontrolę galima įsivertinti užduodant sau klausimus: „Ar man gerai sekasi atsispirti pagundoms?“ ir „Ar aš gebu efektyviai siekti ilgalaikių tikslų?“
Nemažai tyrimų yra atskleidę didelę savikontrolės svarbą, įrodydami, kad jos nebuvimas gali pridaryti rimtos žalos. Išties, vienas tyrimas parodė, kad aukštą savikontrolę turėję paaugliai po 23-ejų metų turėjo sėkmingesnius intymius santykius, jautėsi labiau patenkinti savo partneriais, mažiau su jais pykosi ir geriau komunikavo.
Yra daug paprasčiau kontroliuoti, kaip mes suvokiame ir išreiškiame savo emocijas nei kontroliuoti, kaip šios emocijos atrodo kitiems. Kitaip tariant, emocijų valdymas yra gebėjimas pasirinkti, kaip žmogus išreiškia savo emocijas. Yra sveika parodyti, ką jaučiame, tačiau kartu yra labai svarbu, kaip ir kada mes tai darome.
Romantinių ribų nustatymas ir romantiškų idealų puoselėjimas
Ribos mūsų gyvenime yra būtinos. Norint būti su kitais žmonėmis, mums reikia malšinti savo troškinus, kurie gali įžeisti kitus. Tačiau tarp nekintančių ribų, kurios apsaugo mums pažįstamas patirtis, ir noro patirti ką nors nauja, kai norminės ribos yra pažeidžiamos, atsiranda tam tikra trintis. Ši įtampa tarp laisvės ir įsipareigojimo gali priversti žmones jaustis taip, lyg jie būtų atsidūrę nelaisvėje.
Kalbėdami apie savikontrolę, mes paprastai omenyje turime neigiamas emocines pagundas blokuojančių ribų nustatymą, pavyzdžiui, nebevalgyti greito maisto, ar nesimylėti su kitais žmonėmis. Nepaisant tokių prevencinių priemonių svarbos, gilesnė savikontrolė atsiranda tik puoselėjant savo idealus ir leidžiant sau pildyti savo poreikius. Žodis „puoselėjantis“ dažnai apibūdina būdą, kuriuo mes padedame kitiems, pavyzdžiui, mūsų vaikams, augti. Tačiau mes taip pat galime ugdyti ir save bei mūsų intymius santykius. Dosnumas, dėkingumas, užuojauta, rūpestis ir jautrumas yra reikšmingo puoselėjančio elgesio pavyzdžiai.
Yra daug lengviau atsispirti greitam maistui, kai žmogus puoselėja sveikos mitybos principus. Šiuo atveju, prevencija yra ne tik kankinančios kovos su pagunda rezultatas, bet ir maloni mums reikšmingų vertybių priežiūra. Valgymo savikontrolė yra pasiekiama ne tik renkantis nebevalgyti nesveiko maisto, bet taip pat, ir tikriausiai daug svarbiau, vertinant sveikos mitybos privalumus.
Puoselėjanti meilė ir geriausių savo partnerio savybių skatinimas yra pats geriausias būdas romantiniams santykiams gerinti. Įsitraukimas į puoselėjančią veiklą padeda mums pasijausti geriau, ir šis jausmas apsaugo mus nuo pagundos spąstų. Tačiau taip pat kaip ir vakcina nuo koronaviruso, sėkmė nėra garantuota ir skiepytis gali reikėti kasmet.
Nors romantiniams santykiams reikia tiek puoselėjančių, tiek prevencinių veiksmų, išliekančiai meilei svarbiausias yra puoselėjantis elgesys. Mes dažnai aplink savo ribas statome sienas, kurios užkerta mums kelią vos vienas žingsnis nuo nuklydimo. Tai galima pastebėti įvairių religijų taisyklėse, kuriose moterys turi rengtis padoriai ir kukliai, kad būtų išvengta pagundų. Nors tokios sienos turėtų apsaugoti žmones nuo to pragaištingo paskutinio žingsnio, prieš pasielgiant netinkamai, jos kartu neleidžia užsiimti malonia ir visai normalia veikla (Ben-Ze‘ev ir Goussinsky, 2008).
Per didelė savikontrolė irgi kelia problemų. Karen Kayser 1993 m. atliktas nelaimingų santuokų tyrimas parodė, patys žalingiausi meilei poelgiai yra susiję su partnerio kontrole, ypatingai vienašališki sprendimai, kuriuos priimant nėra atsižvelgiama į partnerio nuomonę.
Savikontrolė, ištikimybė ir unikalumas
Savikontrolė yra svarbi atsirenkant pačias svarbiausias ateičiai vertybes, tačiau tai prieštarauja mūsų natūralioms emocinėms tendencijoms, kurios pirmenybę teikia dabarčiai. Mes dažnai gana neigiamai apibūdiname ištikimybę, laikydami ją griežtomis ribomis, tačiau romantinis unikalumas yra sudarytas iš teigiamų dalykų, susijusių su puoselėjančiais idealais ir abiejų partneriu tinkamumu vienas kitam.
Todėl sutelkiant dėmesį į santykio unikalumą, o ne uždarumą, galima atsiriboti nuo meilės, kaip kontroliuojančio ir apribojančio mūsų mylimą asmenį jausmo, ir leisti atsiskleisti mūsų partnerio unikalumui. Toks suvokimas yra būtinas siekiant pagilinti ilgalaikius romantinius santykius ir leisti kiekvienam partneriui labiau prisidėti prie santykių puoselėjimo ir tapti kantresniais jų mylimųjų atžvilgiu.
