Minios suglumusių žmonių antradienį plūdo į pietinę Pakistano pakrantę savo akimis pamatyti horizonte kylančią niekad iki tol neegzistavusią salą. Keista 18 metrų aukščio sala Arabijos jūroje iškilo po 7,8 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimo, kurio epicentras – už 230 km į pietryčius nuo pasienyje su Iranu esančio Dalbandino miesto.
Žemės drebėjimo būta tokio galingo, kad Arabijos jūroje, už maždaug 600 metrų nuo Pakistano pakrantės, iškilo nauja sala. Retą salos iškilimo reiškinį stebėti susirinko tūkstančiai smalsuolių.
Nacionalinio seisminių stebėjimų centro vyriausiasis seismologas Zahidas Rafis (Zahid Rafi) pareiškė, kad tokius darinius kartais sukuria žemės plutoje po jūra įkalintos dujos – jos stumia purvą aukštyn iki pat paviršiaus. Tai kažkuo primena purvo vulkaną.
„Kai slėgį generuoja toks galingas žemės drebėjimas, susidaro didelė tokių salų iškilimo tikimybė, – tvirtina mokslininkas. – Didžiulis požeminis sukrėtimas sukelia didžiulę sumaištį.“
Smėlingų sluoksnių suskystėjimas vyksta po beveik kiekvieno žemės drebėjimo, tačiau tokios staiga susiformavusios salos iškyla tik po galingiausių žemės drebėjimų, siekiančių mažiausiai 7-8 balus.
Britų geologinės apžvalgos tarnybos seismologas Ričardas Laketas (Richard Luckett) sakė, kad tokie purvo vulkanai šioje teritorijoje yra santykinai dažnas reiškinys – tiek sausumoje, tiek jūroje.
„Jie iškyla ten, kur po kietesne, tankesne uoliena susidaro palaidai suslėgtų nuosėdų rezervuaras, – aiškina mokslininkas. – Toje vietoje, kur vyko žemės drebėjimas, susiduria litosferos plokštės – Arabijos plokštė susiduria su Eurazijos plokšte. Per metus tos plokštės susispaudžia apie 2 cm. Būtent ši plokščių sandūra ir sukėlė 7,8 balo žemės drebėjimą Pakistane.“
Mokslininkai įsitikinę, kad plokščių sandūroje atsidūrusios dujos užsiliepsnoja ir įkaitina purvą rezervuaruose, tad jis skystėja.
„Savaime suprantama, purvo vulkanai dažniausiai išsiveržia tokio tipo plokščių sandūrų apylinkėse, – pabrėžia seismologas. – Žinoma ir tai, kad purvo vulkanų išsiveržimus išprovokuoja galingi žemės drebėjimai – kažkas panašaus Pakistane vyko 2001 m. Šių procesų mechanizmas nėra nuodugniai ištyrinėtas.“
Kad geriau suprastų, iš ko sudaryta sala ir kiek ilgai ji egzistuos, mokslininkai paims salo medžiagų mėginius. Iš jų tyrimų bus išsiaiškinta, ar salą sudaro minkštos purvo ar kietesnės uolienų medžiagos. Tokio tipo salos gali išlikti ilgai, tačiau neretai jos vėl panyra po vandeniu.
Trečiadienį saloje išsilaipino Pakistano karinių jūrų pajėgų kariai ir geologai. Vienas iš jų, geologas Mohamedas Danišas (Mohammed Danish) šalies televizijos kanalui „Geo Television“ pasakojo, kad iškilęs masyvas yra 18 metrų aukščio, 76 metrų ilgio ir 30 metrų pločio.
„Jį sudaro akmenys ir purvas“, – pridūrė mokslininkas, perspėdamas vietos gyventojus nebandyti plaukti į šią salą, nes iš jos veržiasi dujos. Vis dėlto tuzinai žmonių nepaisė perspėjimų ir jau spėjo apsilankyti niekad iki šiol neegzistavusioje saloje, pranešė Gvadaro priemiesčio valdininkai, patys valtele aplankę iškilusią salą. Jų tvirtinimu, palei salos krantus vanduo kunkuliuoja nuo besiveržiančių dujų. Anot jų, dujų kvapas tvyro ir ore. Palei salą plūduriuoja daug negyvų žuvų. Tačiau vietiniai gyventojai uoliai veržiasi į salą ir kaip suvenyrus plukdo iš ten akmenis.
Keista 18 metrų aukščio sala Arabijos jūroje iškilo po 7,8 balo pagal Richterio skalę žemės drebėjimo, kurio epicentras – už 230 km į pietryčius nuo pasienyje su Iranu esančio Dalbandino miesto
Tokie purvo masyvai Arabijos jūroje yra iškilę ir anksčiau. Hidrografo Muhamedo Aršado (Muhammed Arshad) teigimu, po 1999 ir 2010 m. žemės drebėjimų sausumos masyvai iškilo skirtingose pakrantės vietose, už maždaug 282 km į rytus nuo Gvadaro. Tačiau jie netrukus (per vienerius metus) nugrimzdo atgal į jūrą. Tam įtakos turėjo musoninių liūčių sezonas – itin lietingų ir vėjuotų orų periodas, ateinantis į Pakistaną kiekvieną vasarą. Hidrografas pasakoja, kad toje vietoje, kur iškilo sala, vandens gylis siekia tik apie 6-7 metrus.
