Didžiausiame Saturno palydove Titane gali tyvuliuoti didžiulis požeminis vandenynas, tvirtina mokslininkai.
Naudodami NASA „Cassini“ zonde įrengtus radarus, tyrėjai pasižvalgė, kas slypi už tankios Titano atmosferos. Jie aptiko, kad per tam tikrą laiką keletas pastebimų paviršiaus struktūrų pasislinko iki 30 kilometrų, rašo britų „Daily Mail“.
Tai leidžia manyti, kad Titano pluta juda, nes ji plūduriuoja ant skysčio, susidedančio iš vandens ir amoniako, teigia mokslininkai.
Be Žemės, Titanas yra vienintelis žinomas pasaulis, kurio paviršiuje būtų skysto vandens. Patvirtinus, kad po jo paviršiumi tikrai yra vandens, labai išaugtų tikimybė, kad ten klesti ir nežemiška gyvybė.
„Cassini“ perduoti duomenys taip pat rodo, kad Titano sukimosi ašis pakrypo 0,3 laipsnio. Anot mokslininkų, tai gana didelis pokytis. Labiausiai tikėtinas to paaiškinimas – Titanas nėra visiškai kietas.
Manoma, kad jis susideda iš skystą vandens jūrą dengiančio ledo sluoksnio, ledinės mantijos ir ledinio, uolingo branduolio, praneša tinklalapis AstroBio.net
Kitas galimas paaiškinimas – Titanas yra kietas, tačiau jo tankis centre mažesnis nei paviršiuje. Tačiau tai mažai tikėtina.
„Tai prieštarauja viskam, ką žinome apie planetas, jų palydovus ir planetų formavimosi procesus“, – teigė tyrėja Rose-Marie Baland iš Karališkosios observatorijos Belgijoje, Briuselyje.
Taip pat manoma, kad į Titaną neseniai galėjo atsitrenkti kometa ar asteroidas ir tai pakeitė jo sukimosi ašį.
Mokslininkų vertinimai, koks galėtų būti vandenyno gylis, skiriasi ir svyruoja nuo 5 iki 425 kilometrų. Spėjama, kad ledo sluoksnio storis gali siekti 145–200 kilometrų.
Tačiau mokslininkai pasirengę veržtis pirmyn ir pabandyti įrodyti, kad po Titano paviršiumi išties yra vandenynas.
„Mūsų analizė sustiprina galimybę, kad Titane yra popaviršinis vandenynas, tačiau neabejotinai to neįrodo. Taigi dar laukia daug darbo“, – teigė R. M. Baland.
Tyrimo rezultatus žadama paskelbti naujausiame leidinio „ Astronomy & Astrophysics“ numeryje.
