Atėjus rudeniui, Lietuvos švietimo įstaigos vis garsiau kalba apie skaitmenizaciją mokyklose. Šiais mokslo metais kone sensacija tapo tai, jog elektroninius mokinio pažymėjimus moksleiviai gaus daugiau nei aštuoniasdešimtyje Lietuvos mokyklų. Tačiau informacinių technologijų ekspertai pastebi, kad plastikinės kortelės – praeities technologija.
IT specialistai Lietuvoje vis dažniau akcentuoja biometrijos technologijų privalumus. Biometrija tai – kompleksinis informacinių technologijų sprendimas, kuris naudojamas siekiant identifikuoti asmenį. Taikant šią technologiją, asmuo atpažįstamas remiantis unikaliomis jo kūno savybėmis t.y. skanuojant piršto antspaudą, akių rainelę ar net visą veidą.
Bendrovės „DPA Lietuva“ vadovas Laurynas Truncė teigia, jog biometrijos technologijos yra kur kas efektyvesnės ir išsprendžia tas problemas, kurių nepajėgia plastikinės kortelės.
„Visų pirma, būkime sąžiningi – vaikai yra vaikai, jie korteles dažnai pamiršta namuose arba pameta, o tai brangiai kainuoja. Antra, mokinių lankomumo kontrolės stebėseną apsunkina faktas, jog svetima kortele gali pasinaudoti klasiokai, draugai, jau nekalbant apie tai, kad ją pasisavinti gali piktavaliai asmenys. Todėl trečia, mums turi rūpėti mokinių saugumas. Plastikinės kortelės negali užtikrinti maksimalios moksleivių ir jų duomenų apsaugos“, - sako IT specialistas.
Nors kai kam atrodo, jog biometrijos sprendimai švietimo įstaigose yra turtingų šalių privilegija, tačiau ši IT technologija plačiai taikoma ne tik Vakaruose, bet ir kaimyninėse valstybėse. Štai Latvijoje Agenskalns (Rygos apskritis) miesto vidurinės mokyklos bendruomenė, susidūrusi su vagiliavimo problema, nusprendė sugriežtinti į mokyklą patenkančių asmenų kontrolę, pasitelkdama biometrijos sprendimus.
„Agenskalns mokykloje kompanija „DPA“ įdiegė pirštų antspaudo skanavimo įrenginius ir taip išsprendė pašalinių asmenų patekimo į mokyklą, o kartu ir vagysčių problemą. Moksleiviai, ateidami į mokyklą, turi užsiregistruoti, o išeidami išsiregistruoti. Dar daugiau, taikant šią technologiją, galima sukurti vieningą duomenų bazę, kuri padėtų kontroliuoti mokinių lankomumą, bibliotekos knygų apskaitą, nemokamą maitinimą ir t.t. Labai svarbu, jog visus šiuos duomenis lengvai galėtų matyti tėvai, socialinės tarnybos bei kitos atsakingos institucijos“, - teigia L. Truncė.
IT specialistai nuramina, jog viešoje erdvėje vis dar gajus mitas, kad biometrija paremti sprendimai nėra saugūs, o skanuojant piršto antspaudą neva padaroma jo nuotrauka, kuri vėliau panaudojama piktiems kėslams – neatitinka realybės. Kompanijos „DPA Lietuva“ ekspertai pabrėžia, jog nuskaitomi tik tam tikri piršto antspaudo taškai ir jie yra užkoduojami. Bandant juos atkoduoti, piršto antspaudo atkurti neįmanoma. Tad šis sprendimas ne tik apsaugo pačius vaikus nuo piktavalių mokyklose, bet ir yra technologiškai saugus.
