biometrija

Kompanija „Qualcomm“ dar šiemet turėtų pristatyti procesorių „Snapdragon 820“, kuris gaus naują 64 bitų „Kyro“ architektūrą, o gamyba užsiims „Globalfoundries“ ir „Samsung“, kurios naudos 14 nm FinFET technologinį procesą. „Engadget“ praneša, kad procesorius „Snapdragon 820“ taps kompanijos propaguojamos ideologijos „Zeroth“ įkūnytoju. Tai reiškia, kad telefonai šio procesoriaus pagrindu galės savarankiškai mokytis ir prisitaikyti prie vartotojų įpročių bei norų.

Ligoninės San Paulo mieste vadovybė aptiko, kad keli gydytojai pasigamino iš plastiko dirbtinius pirštus, kuriuos naudojo fiktyviai žymėti atvykimą į darbą. Nepaisant to, kad ligoninėje buvo įdiegta moderni biometrinė patikros sistema, skenavusi kiekvieno atvykstančiojo ir išvykstančiojo pirštų atspaudus, gydytojams ją pavyko apeiti tiesiog pasigaminus tikslias savo pirštų kopijas iš plastiko.

Parodoje MWC 2013 buvo pademonstruota gana įdomi aplikacija „EyeVerify“. Jos veikimo principas panašus į technologiją, įdiegtą išmaniuosiuose telefonuose su „Android“ operacine sistema, kuri leidžia atblokuoti mobilų įrenginį atpažinus vartotojo veidą. Savo ruožtu aplikacijos „EyeVerify“ kūrėjai žengia dar toliau – jų kūrinys leidžia identifikuoti vartotoją skenuojant akies rainelę. Kiekvieno žmogaus rainelės raštas yra unikalus. Šiuo metu programinė įranga yra ankstyvoje kūrimo stadijoje.

Pentagono užsakymu Kalifornijoje įsikūrusi kompanija „AOptix“ kuria „Mobiliąją tapatybės nustatymo sistemą“. Paprasčiau tariant – Pentagonas sumokėjo 3 milijonus JAV dolerių, kad ši kompanija sukurtų aplikaciją, gebančią nuskaityti biometrinius žmogaus duomenis. „AOptix“ pasirįžo sukurti mobiliąją aplikaciją, kuri paprastą telefoną paverstų žmogaus identifikavimo pagal akis, pirštų anstpaudus ir veidą, prietaisą.

Jungtinių Valstijų karo laivynas vykdo specialių žiūronų, galinčių identifikuoti asmenis iki 200 metrų atstumu, kūrimo programą. Pasak laivyno atstovų, ji vykdoma bendradarbiaujant su biometrinę įrangą gaminančia Kalifornijos bendrove „StereoVision Imaging“. Pagal pasirašytą sutartį turi būti sukurta belaidė erdvinė veidų atpažinimo sistema, integruota į jūrinius žiūronus.

Pastarosiomis dienomis visas pasaulis eina iš proto dėl naujojo filmo apie legendinį britų šnipą Džeimsą Bondą, kuris dar žinomas ir kodiniu pavadinimu – kaip agentas 007. Be įspūdingų kovų scenų, brangių automobilių, gražių moterų yra dar vienas kvapą gniaužiantis ir dėmesį prikaustantis reiškinys, kuris pasikartoja daugelyje Bondiadų – biometrijos sprendimai ir jų taikymas.

Kompanija „Apple“ įsigijo patentą, aprašantį technologiją, kuri leidžia suteikti LCD ekranams biometrinio skenerio savybių. Visa paslaptis slypi itin plonose tranzistorių plėvelėse, kurios labai panašios į valdančias ekrano elementus ir yra jautrios šviesai. Patente aprašomi įvairių įrenginių variantai su šviesai jautriomis tranzistorių plėvelėmis, kurios leidžia padidinti jautrumą ir sumažinti triukšmus.

Tapo žinoma apie japonų kompanijos „Sony“ patentinę paraišką, kurioje aprašoma technologija, leidžianti elektroniniams įrenginiams atpažinti savo savininkus. Tam įrenginius norima aprūpinti įvairiais biometriniais jutikliais, galinčiais identifikuoti žmogų pagal tam tikrus jo bruožus. Biometrinės identifikacijos sistemos galės būti diegiamos į pačius įvairiausius įrenginius, įskaitant išmaniuosius telefonus, žaidimų konsoles bei periferinius įrenginius, skirtus žaidimų priedėliams.

Japonijoje galima pasiimti pinigų iš bankomato, pridėjus delną prie nuskaitymo įtaiso Japonijoje pradėjo veikti pirmieji bankomatai, kuriais galima naudotis be banko kortelės. Tai sakoma trečiadienį paskelbtame banko „Ogaki Kyoritsu Bank" pranešime. Kad gautų grynųjų arba įneštų pinigus į sąskaitą, jos savininkas turi tiesiog pridėti savo delną prie nuskaitymo įtaiso, įvesti savo gimimo datą ir PIN kodą. Tik preliminariai reikia pranešti bankui savo biometrinius duomenis ir įsiregistruoti.

Atėjus rudeniui, Lietuvos švietimo įstaigos vis garsiau kalba apie skaitmenizaciją mokyklose. Šiais mokslo metais kone sensacija tapo tai, jog elektroninius mokinio pažymėjimus moksleiviai gaus daugiau nei aštuoniasdešimtyje Lietuvos mokyklų. Tačiau informacinių technologijų ekspertai pastebi, kad plastikinės kortelės – praeities technologija. IT specialistai Lietuvoje vis dažniau akcentuoja biometrijos technologijų privalumus.

Meksikos ir Jungtinių Valstijų pasienyje tarnybą pradėjo virtualus pareigūnas pravarde Elvis, apklausiantis į JAV vykstančius asmenis ir iki 90 proc. tikslumu atpažįstantis melą. Šis robotas įrengtas JAV ir Meksikos sienos Denniso DeConcini Port kontrolės punkte Nogalese, Arizonos valstijoje, pranešė CNN.

Po sensorinio ekrano pasirodymo nauju „ultrabook“ tipo nešiojamų kompiuterių plėtros etapu taps valdymo balsu sąsaja ir galimybė atpažinti vartotojų gestus, teigia „Intel“ atstovai. Iš principo šios technologijos gali būti susietos su bet kuriuo nešiojamuoju kompiuteriu, tačiau būtent „Intel“ proteguojami kompiuteriai nusprendė sukurti poligoną šių sprendimų testavimui.

JAV Centrinė žvalgybos valdyba nori žymiai išplėsti akių rainelės skenerių ir kitų biometrinių identifikatorių naudojimą oro uostuose, viešbučiuose, valstybinėse įstaigose, automobilių nuomos punktuose ir kitose operatyviniu požūriu svarbiose vietose.

Japonijos bankas „Ogaki Kyoritsu“ rugsėjį pradės naudoti bankomatus, leisiančius išgryninti pinigus sąskaitos savininko ranka. Sąskaitos savininkas bus identifikuojamas pagal plaštakos kraujagysles. Taip pat reikės įvesti kodą ir gimimo metus. Naujo tipo bankomatams jokių plastikinių kortelių nereikės. Biometriniai skeneriai Japonijos bankuose jau naudojami papildomam klientų identifikavimui, tiesa, gana ribotai.

JAV Gynybos departamento Priešakinių gynybos tyrimų agentūra (DARPA) kuria naują identifikacijos būdą, leidžiantį nuskaityti vartotojų duomenis dirbant įprasta klaviatūra. Tikslas – identifikuoti įprastoje aplinkoje dirbantį žmogų, netrikdant jo darbo. Taip siekiama sukurti aktyvų autorizacijos būdą, kai vartotojo asmenybė bus nustatoma atliekant įprastą darbą klaviatūra.

Švietimo informacinių technologijų centras pradeda kurti mokyklos nelankančių vaikų registrą, kuris, tikimasi, leis sužinoti realią padėtį šioje srityje. Tokių mokinių Lietuvoje gali būti nuo keliasdešimties iki kelių tūkstančių, tačiau niekas negali atsakyti, kiek tiksliai mokinių rugsėjį neatėjo į mokyklas, sakoma IT bendrovės „DPA Lietuva“ pranešime. „Kai išgirdau, kad niekaip nenustatoma, kiek mokinių šiemet neateis į mokyklas, labai nustebau.

Mokslininkai išrado būdą piršto atspaudu aktyvinamam užraktui atpažinti, ar atspaudas imamas nuo gyvo kūno. Nuo šiol galime būti ramūs – jei kartais prie mūsų durų atbildėtų zombių armija, piršto atspaudu aktyvinamas spynos užraktas neleis jiems patekti vidun. Juokai juokais, tačiau toks naujas mokslininkų išradimas iš tikrųjų yra labai naudingas. Mat pastaruoju metu labai padaugėjo įvairių nusikaltimų (įsilaužimų, automobilių vagysčių, nelegalių prisijungimų prie kompiuterių ir pan.

Kokių tik asmens identifikacijos būdų nėra prigalvota, pradedant natūralia nuožvalga (angl. „face control“), pirštų atspaudais, akių rainelės metodika ir baigiant iš varlių kurkulų sukonstruotu kvapo jutikliu. Izraelio bendrovė „ID-U Biometrics“ sukūrė dar vieną biometrinę asmens identifikavimo sistemą: tokią, kuri remiasi žmogaus akių judėjimo trajektorijos unikalumu, rašo „Technology Review“. Sistemos kūrėjai teigia, kad apmulkinti tokią sistemą bus kur kas sudėtingiau.

„BPS“ bankas Varšuvoje pastatė pirmąjį Europoje biometrinį bankomatą, vietoje įprastų PIN kodų kliento identifikacijai naudojantį piršo atspaudą. Norint gauti pinigus iš sąskaitos, reikia įdėti į bankomatą plastikinę kortelę ir dešinės rankos smiliumi prisiliesti prie skenerio paviršiaus. Bankomatas analizuoja ne papiliarinį raštą, kaip klasikinėje daktiloskopijoje, o piršte esančias kraujagysles.