Genetinė medžiaga, išskirta iš žmogaus, gyvenusio prieš 36 tūkst. metų, kojos kaulo fosilijos, rodo, kad ankstyvieji europiečiai išgyveno ledynmetį, ketvirtadienį pranešė tyrėjai.
Tarptautinė mokslininkų grupė taip pat pažymėjo, kad DNR, paimta iš vieno seniausių žinomų individų, kurio anatomija atitinka šiuolaikinio žmogaus, rodo, kad maišymasis su neandertaliečiais vyko prieš maždaug 54 tūkst. metų – daug anksčiau negu iki šiol manyta.
Kopenhagos universiteto Geogenetikos centro tyrėjai išanalizavo DNR, išskirtą iš fosilijos „Kostenki 14“, sakoma straipsnyje, paskelbtame JAV žurnale „Science“.
Tas medžiotojas buvo antras seniausias šiuolaikinis žmogus, kurio genomo seka buvo nustatyta, ištyrus dabartinėje vakarų Rusijoje rastas fosilijas.
Tyrėjai, palyginę sekvenavimo duomenis su kitų senovinių žmonių genomais, nustatė „stebinančių“ genetinių bendrybių, siejančių tą individą su pirmaisiais žinomais europiečiais, sakoma tyrėjų pranešime.
Tai rodo, kad kai kurie „paleolito medžiotojai ir rinkėjai, siejami glaudžių protėvių ryšių, sugebėjo išgyventi vėliausiojo ledynmečio maksimumą ir kolonizuoti Europos sausumos masę ilgiau negu 30 tūkst. metų“, pažymėjo tyrėjai.
Per tuos dešimtis tūkstančių metų ledo kepurės išsiplėsdavo ir susitraukdavo, o kai kurios kultūros visiškai išmirė. Tačiau atskiros žmonių grupės tikriausiai sugebėdavo išgyventi ir palaikydavo žmonių populiaciją.
„Dabar žinome, kad neatėjo jokių naujų genų rinkinių: šie pokyčiai išgyvenimo ir kultūros derinyje remiasi į tą patį biologinį pagrindą“, – sakė viena iš studijos autorių Marta Mirazon Lahr (Marta Miranzon Lar), dirbanti Kembridžo universiteto Leverhulmės žmogaus evoliucijos studijų centre.
„Tik tuomet, kai žemdirbiai iš Artimųjų Rytų atvyko prieš maždaug 8 000 metų, Europos populiacijos struktūra reikšmingai pakito“, – pridūrė ji.
„Kostenki 14“ genome taip pat aptikta nedidelė dalis neandertaliečių genų.
Tyrėjai ilgą laiką žinojo, kad tarp neandertaliečių ir pirmųjų šiuolaikinių žmonių, atkeliavusių į Europą iš Afrikos, vyko maišymasis.
Tačiau naujausias tyrimas dar labiau nušviečia, kada vyko toks maišymasis: mokslininkų nuomone, šis procesas prasidėjo gerokai anksčiau, negu Europos šiuolaikinių žmonių populiacija pradėjo skilti į tris išsiskiriančias grupes prieš daugiau negu 36 tūkst. metų.
„Tai reiškia, jog netgi mūsų dienomis bet kas, turintis protėvių Eurazijoje, – nuo kinų iki skandinavų ir šiaurės amerikiečių, turi nedidelį neandertaliečių DNR elementą“, – pabrėžė tyrėjai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
