Rusijos Pulkovo astronominės observatorijos atstovai pirmadienį pareiškė, kad po priartėjimo prie Saulės subyrėjusios kometos ISON fragmentai kitų metų sausio 2-4 dienomis gali nukristi į Žemę. Jie mūsų planetą turėtų pasiekti vadinamojo meteoritų lietaus pavidalu.
Pulkovo observatorijos atstovo spaudai S. Smirnovo teigimu, šis reiškinys turėtų būti panašus į ryškius blyksnius danguje, kuriuos sukelia į Žemės atmosferą pataikę meteoritai.
Tačiau privačios Rusijos astronominės observatorijos „Ka-Dar“ mokslinis vadovas astronomas Stanislavas Korotkij nesutinka su tokia savo kolegų prognoze, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Itar-TASS“. Jo teigimu, kometos ISON nuolaužos negali kelti jokio pavojaus Žemei, nes prasilenks su ja dideliu atstumu.
Pasak S. Korotkij, ISON kometos branduolys nesuiro į dulkes, jo fragmentai nėra jau tokie maži, jų skersmuo siekia nuo 10 iki 100 metrų, todėl nuolaužos nežymiai sumažino judėjimo orbita greitį tolstant nuo Saulės. Astronomas mano, kad tuo metu, kai ISON kometos nuolaužų debesis kirs Žemės sukimosi aplink Saulę orbitą, o tai turėtų atsitikti gruodžio 24 - 25 dienomis, mūsų planeta bus ne arčiau nei už 50 milijonų kilometrų nuo šio taško.
Tai 200 kartų didesnis atstumas nei nuotolis nuo Žemės iki Mėnulio, todėl kometos ISON nuolaužos negali kelti pavojaus mūsų planetai, tvirtina astronomas. Jei ISON kometa po maksimalaus priartėjimo prie Saulės nebūtų suirusi, nuotolis būtų buvęs dar didesnis: maždaug 65 mln. km.
Kas bus teisus šiame astronomų ginče, turėtų parodyti artimiausios savaitės, sakoma pranešime. ISON kometos debesis esą bus matomas dar maždaug savaitę, o vėliau, tolstant nuo Saulės, bus vis sunkiau pastebimas.
