„Kiek atmenu, tikriausiai nebuvo tokių metų, kurie paveiktų darbo prigimtį taip stipriai, kaip 2020-ieji. Kuomet smogė Covid-19 pandemija, įmonės visame pasaulyje bandė kažkaip susitvarkyti su veiklos pratęsimu pritaikant naujas technologijas, įskaitant ir leidimą darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu“, – cituojamas jis „Yahoo Finance“.
Vienos didžiausių pasaulyje technologijų bendrovių atstovas pareiškė, kad dabar jau galima įvertinti, kurios iš naudotų 2020-aisiais darbo priemonių buvo efektyvios, o kurios – ne. Jis taip pat pateikė prognozes, kas iš šių metų naujovių taps norma 2021-aisiais.
Žemos kvalifikacijos darbuotojai tampa svarbiausiais darbuotojais
2020 m. žemos kvalifikacijos darbuotojai ar pirmosios grandies darbuotojai virto „būtiniausiais darbuotojais“ – tai dar labiau sustiprina naują požiūrį į tai, kaip mes suvokiame darbo pasaulį.
K. Anandas pažymi, kad šie darbuotojai – pradedant prekių pristatymo vairuotojais ir mažmeninės prekybos darbuotojais, baigiant mokytojais ir gydytojais – bus įmonių sprendimų centre.
„Įmonės pradeda suvokti neįkainojamas ir unikalias įžvalgas, kurias šie darbuotojai, kurie tradiciškai yra pirmasis kontaktinis taškas su klientais, gali atnešti savo organizacijoms“, – sakė jis.
„Verslas dabar bando palengvinti šių darbuotojų gyvenimą, centralizuodamas tokias užduotis kaip darbo pamainų užpildymo užtikrinimas ar svarbios sveikatos ir saugos informacijos dalijimąsi su jais mobiliuoju telefonu,“ – įsitikinęs „Facebook“ atstovas.
Sveikata ir gerbūvis dabar bus naujasis įmonių KPI
Koronaviruso pandemija sukėlė ne tik finansinių sunkumų įmonėms ir jų darbuotojams, bet ir psichinę naštą dirbant krizės metu bei subalansuojant fizinės ir psichinės sveikatos pasekmes.
„Įmonės dar niekada nebuvo tokios tikros dėl to, kad laimingi darbuotojai yra tie asmenys, kurių darbas turi poveikį už organizacijos ribų. Tyrimas po tyrimo rodo, kad tikslo jausmas yra raktas į pasitenkinimą darbu, o įmonės žino, kad darbuotojų motyvavimas reiškia jų savirealizacijos tikslų derinimą su verslo tikslais“, – sakė K. Anandas.
2021 m. Anandas prognozuoja, kad įmonių socialinė atsakomybė ir darbuotojų sveikatos priežiūra nebebus papildoma nauda – ji bus įtvirtinta įmonės tiksluose ir pagrindiniuose veiklos rodikliuose (angl. key performance indicator, KPI).
„Verslas dabar supranta, kad privalo padaryti daugiau, kad darbuotojams būtų užtikrinta socialinė apsauga. Tie, kurie išmoko šią pamoką, įgis didelę įtaką prieš konkurentus tokiose srityse kaip darbuotojų lojalumas, išlaikymas ir produktyvumas, palyginti su tomis, kurios to nepadaro“, – sakė jis.
Papildytoji realybė ir virtuali realybė bus plačiau taikoma mokymų, bendradarbiavimo srityse ir pagerins kontaktą su klientais
2020 m. pasaulis paniro į beveik 100% skaitmeninio egzistavimo laikotarpį – šalys yra uždarytos, o įmonės bando veikti be „iš plytų pastatytų“ biurų, parduotuvių, gamyklų ir panašiai.
Tačiau net ir tada, kai pasaulis vėl pradės grįžti prie tam tikros savo formos normalumo, darbo jėga vis tiek turės būti apmokyta ir kvalifikuota bei gebėti prisitaikyti prie naujojo peizažo.
Atsižvelgdamas į tai, K. Anandas mano, kad tai bus proga naujas automatizavimo technologijas, kurios „sparčiai keičia pasaulį“, pritaikyti didesniu mastu ir visose darbo srityse.
Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo ateities darbo ataskaita, 54 proc. didžiųjų organizacijų darbuotojų reikia reikšmingų kvalifikacijos kėlimo ir kvalifikacijos kėlimo priemonių, kad jie atitiktų šiuos pokyčius.
„Tam reikalingi nauji masinio masto įrankiai, kurie galėtų efektyviai išmokyti milijonus dirbti savo ateities darbus. Virtuali ir papildytoji realybė (VR ir AR), įgalinanti nebrangius, sudėtingus ir plačiai panaudojamus mokymo scenarijus, puikiai tinka šiai užduočiai atlikti. Štai kodėl, „CCS Insights“ prognozuoja, daugiau nei pusė išsivysčiusių šalių vidutinio ir stambiojo verslo įmonių perims AR ir VR technologijas iki 2025 m.“, – tęsė jis.
Tuo tarpu verslas vis dažniau naudoja AR, kad pagerintų vartotojų patirtį ir prasmingai įtrauktų naują auditoriją.
„Kai įmonės naudoja VR ir AR, jų darbuotojai yra labiau įsitraukę ir produktyvūs, nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Kaip ir ankstesniais technologijų pokyčių metu, kuomet buvo pereita prie kompiuterių ir išmaniųjų telefonų, AR ir VR atskleis kūrybiškumo, naujų programų ir naujų darbų bangą, kurių anksčiau net negalėjome įsivaizduoti“, – dėstė jis.
Darbo vietos lokacija bus mažiau reikšminga
Biurų fizinio egzistavimo tradicijos nykimas 2020 m. gali sukelti nemalonumų verslui ir darbuotojams, tačiau tai gali būti ir puiki perspektyva darbui.
Daugelis ankstesnių iniciatyvų, kad darbo jėga taptų mobilesnė ir ne tokia pririšta prie vienos vietos, buvo paspartintos dėl pandemijos iššūkio.
K. Anandas teigė, kad nors daugelis manė, kad šis perėjimas bus laikinas, tokie kaip „Gartner“ tyrimai „dabar prognozuoja, kad po pandemijos 47 proc. įmonių leis darbuotojams dirbti visą darbo dieną, o 82 proc. – laikinai“.
Anandas teigė, kad „organizuotas teisingai, nuotolinis darbas gali būti labai efektyvus, taupant visų laiką ir pinigus“.
„Verslas visame pasaulyje naudoja nuotolinį darbą, ir tai tampa viena didžiausių ekonominių galimybių per pastaruosius dešimtmečius. Išsiverždamos iš didelių, centralizuotų būstinių, įmonės sutaupys daug biuro patalpų kaštų, o darbuotojai galės sumažinti pragyvenimo išlaidas persikeldami į mažiau apgyvendintas vietoves“, – įsitikinęs jis.
„Jie taip pat sutaupys valandų valandas per dieną ir smarkiai sumažins poveikį aplinkai, nesinaudodami kasdienėmis kelionėmis. Decentralizuodami darbą ir perskirstydami turtus bei įtaką, mes sustiprinsime bendruomenes visame pasaulyje kaip niekada anksčiau“.
Įmonės vis labiau automatizuos kasdienes užduotis ir stengsis orientuotis į darbo vietų, kurios labiau tenkina darbuotojus, kūrimą
Prieš pandemiją daug tyrimų rodė, kad didesnis dirbtinio intelekto, automatikos ir robotikos pritaikymas atleis iš darbo milijonus pasaulio darbuotojų.
Tačiau K. Anandas sako, kad „realybė yra daug optimistiškesnė: automatika nėra darbo vietų pakeitimas, o jų tobulinimas“.
„Įmonės žino, kad darbuotojai praleidžia per daug laiko kasdienėms užduotims atlikti, o realiam darbui – nepakankamai. Taigi jie vis dažniau robotizuoja šias užduotis – tokius dalykus kaip popierių pildymas, dokumentacijos siuntimas ir pasirašymas ar valandinių pamainų keitimasis tarp bendradarbių – ir taip atlaisvina darbuotojų rankas“, – pridūrė jis.
„Automatizacijos dėka šios organizacijos daug daugiau dėmesio skiria darbo kultūros gerinimui ir darbuotojų laimei užtikrinti“, – cituojamas „Facebook“ atstovas.
