Parlamentarams teikiamas Ingridos Šimonytės Vyriausybės pakoreguotas svarbiausio šalies pajamų ir išlaido plano projektas numato 7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) valdžios deficitą – 2,1 punkto daugiau negu planavo kadenciją baigusi valdžia. Biudžeto deficitas sieks 4,573 mlrd. eurų.
„Mes turime esminį dalyką – daugiau nei 7 proc. BVP deficitą. Tai reiškia pakankamai sudėtingą situaciją 2022 metais“, – Seime susirinkusiems žurnalistams kalbėjo S. Skvernelis.
Jo vadovaujamo ministrų kabineto numatytas 5 proc. deficitas, S. Skvernelio teigimu, buvo „ant ribos“, teikiant biudžetą Europos Komisija reikėjo stipriai įrodinėti, kad bus išlaikytas finansinis tvarumas. Pasak S. Skvenelio, Briuselis tuomet palaiminimą davė. 7 proc. deficitas, buvusio premjero teigimu, suponuoja galimą nevaldomą skolos augimą ir dideles problemas formuojant 2022 m. biudžetą.
„Problemos bus valdžiai ir Vyriausybei labai paprastos – reikės ir didinti mokesčius, ir naujus sugalvoti mokesčius, ir mažinti viešojo sektoriaus finansavimą. Jeigu norime, kad tas spiralinis augimas skolos neįsuktų mūsų į pakankamai pavojingą verpetą“, – samprotavo S. Skvernelis.
Paklaustas, ar reikės „veržtis diržus“, S. Skvernelis atsakė, kad tą dar prieš rinkimus teigė „iškilus politikas Andrius Kubilius.
„Tikrai negalėsiu balsuoti už biudžetą, kuris viršija 7 proc. deficitą“, – tvirtino S. Skvernelis.
Vyriausybė iš kitų metų biudžeto pašalino visas išlaidas ir pajamas, susijusias su ekonomikos gaivinimui skirtu Ateities ekonomikos DNR planu.
„Blogai vertinu, kad DNR plano neliko. Gaivinimo fondas niekur nedingęs yra ir abejoti, ar jis bus, yra visiškas nesusipratimas. Bet kokiu atveju, kito varianto nebus, kaip tik grįžti su biudžeto įstatymu metų eigoje. Kas dar labai svarbu, dauguma nacionalinių priemonių, kurios gali būti finansuojamos iš Europos Sąjungos ir atitinkamų struktūrinių fondų, jos pakeičia ir mažina spaudimą nacionaliniam biudžetui“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Pasak jo, dėl tokio Vyriausybės elgesio, finansavimo gali negauti svarbūs investiciniai projektai, nes metų eigoje patvirtinus pakoreguotą DNR planą, jų rengėjai nespės įvykdyti visų reikalingų biurokratinių reikalavimų.
„Tie pinigai tiesiog gali būti nepanaudoti, <...> o jie reikalingi panaudoti mūsų ekonomikai. Būtent mūsų ekonomikos skatinimui, modernizavimui, skaitmenizavimui, galiausiai sveikatos priežiūros srityje didžiuliai projektai numatyti, kurie ateityje turėtų pridėtinę vertę“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Naujojo ministrų kabineto pakoreguotame biudžete valstybės asignavimus siūloma didinti 1,137 mlrd. eurų, o didžiausią lėšų dalį – 933,5 mln. eurų – skirti koronaviruso pandemijos padariniams suvaldyti.
Grynojo skolinimosi limitas sumažintas nuo 4,527 mlrd. iki 4,028 mlrd. eurų. Patikslintame biudžete numatyta daugiau lėšų socialinei apsaugai, pavyzdžiui, papildomam pensijų indeksavimui – jų ankstesniame projekte nebuvo.
Vakcinoms nuo koronaviruso kitų metų biudžete numatyta 65 mln. eurų. Ankstesnės Vyriausybės parengtame biudžeto projekte nebuvo suplanuota lėšų, reikalingų koronaviruso pandemijai suvaldyti, išskyrus dalį pinigų subsidijoms už prastovas gruodžio mėnesį.
Kitais metais euru didinama valstybės tarnautojų bazinė alga. Vaiko pinigai didės dešimčia eurų – iki 70 eurų už vaiką.
Seimas lapkričio 24 dieną Sauliaus Skvernelio Vyriausybės parengtą 2021 metų biudžeto projektą po pirmojo svarstymo grąžino tobulinti Vyriausybei. Po antrojo svarstymo Seimas paskiria biudžeto priėmimo datą – dėl to paprastai balsuojama viename iš artimiausių posėdžių.
