„Žinau, kad yra įvairių interpretacijų ir dar nutarimui neįsigaliojus, buvo įvairių klausimų, o kaip gi išvengti nutarime nustatytų apribojimų. Dar kartą noriu pakartoti, ką jau esu sakiusi. Situacija yra labai rimta, testavimas neatskleidžia realios situacijos, nes laboratorijos yra perkrautos ir teigiamų testų skaičius yra tiesiog per didelis, kad jis mums ką nors pasakytų“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo I. Šimonytė.
Pasak jos, šiuo metu rizika užsikrėsti yra visur, tad vienintelis valdžiai likęs sprendimas, norint suvaldyti situaciją –judumo ir kontaktų apribojimas.
„Girdžiu dabar labai daug kritikos. Keista girdėti tą kritiką iš tų žmonių, kurie nustatė labai panašius apribojimus pavasarį, kai susirgimų naujų skaičius buvo gerokai mažesnis. Tam, kad nekeltume sumaišties ir tam, kad būtų taikoma praktika, kuri kartą jau buvo taikoma, stengėmės labai toli nuo pavasarį taikytų apribojimų neiti.
Bet panašu, kad požiūris į sprendimus kinta pakitus kūno padėčiai valdžios atžvilgiu. Dėl to man yra labai gaila“, – teigė I. Šimonytė.
Premjerės teigimu, priimtų ribojimų tikslas – sumažinti naujų atvejų skaičių iki tiek, kad būtų galima taikyti tradicines kontrolės priemones, per tą laiką įsigijus naujų testavimo priemonių ir pradėjus gauti vakcinas.
Pasak jos, jeigu karantino ribojimų bus laikomasi daugmaž sutartinai ir visuotinai, galime tikėtis, kad naujų užsikrėtimo skaičius pasieks 500–700 užsikrėtimų per dieną lygį pasieks maždaug sausio pabaigoje.
Ministrų kabineto vadovės teigimu, pasiekus tokį užsikrėtimo atvejų skaičių, būtų galima taikyti lokalias priemones ir kalbėti apie plataus masto vakcinavimo procesą.
„Jeigu per šventes reikalavimų nebūtų laikomasi, jeigu žmonės vis dėlto nuspręstų, kad šventė yra svarbiau nei artimųjų sveikata ir gyvybė, tokiu atveju, deja, sausio mėnesį mes turėtume naują atkrytį ir tuomet atvejų sumažėjimo mums tektų laukti dar vieną papildomą mėnesį“, – konstatavo I. Šimonytė.
Premjerė prašė Seimo narių dėti visas pastangas, kad būtų pasiektas rezultatas, kuris leistų grįžti prie tradicinių kontrolės priemonių ir leistų jomis remiantis išlaukti iki pakankamai masinio vakcinavimo.
Atsakydama į Seimo nario Vytauto Bako klausimą, I. Šimonytė pažymėjo, kad jei bus matoma, kad didelės maisto prekių parduotuvės išlieka traukos centrais, tuomet bus siūlomi apribojimai prekiauti nebūtinomis prekėmis.
„Tikslas nėra verslus apriboti, tikslas nėra kažkokiam verslui padaryti blogesnes sąlygas nei kitam. Tikslas yra sumažinti žmonių mobilumą“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Lietuva šiuo metu yra viena labiausiai koronaviruso paveiktų valstybių Europoje ir pasaulyje. Lietuvoje trečiadienį siekiant suvaldyti viruso plitimą įsigaliojo griežtesnis karantino režimas, kurio metu uždarytos daugelis parduotuvių, kirpyklos, apribotas žmonių judėjimas. Karantino režimas šiuo metu įvestas iki sausio 31 dienos.
