Didžiausias ligos protrūkio šuolis žemyne užfiksuotas Italijoje ir Rumunijoje. Vien per pirmuosius šių metų mėnesius Italijoje užregistruota daugiau nei 200 susirgimo atvejų. Dar prastesnė padėtis Rumunijoje ten, nuo 2016-ųjų sausio, užregistruota net 3400 susirgimo ir 17 mirčių atvejų. Jungtinėje Karalystėje per metus nustatyti 575 tymų atvejai.
Tymai yra pavojinga ir lengvai užkrečiama liga. PSO perspėja, kad dėl laisvo žmonių judėjimo nė viena šalis ar asmuo nėra visiškai apsaugoti nuo šios ligos.
Anot organizacijos, rekomenduojama, kad skiepijamų nuo tymų gyventojų skaičius siektų mažiausiai 95 proc. populiacijos. Tačiau daugelis šalių nepasiekia šios ribos. Daugelis tymų atvejų užfiksuoti šalyse, kuriose imunizacijos lygis yra žemesnis, o infekcijos protrūkiai yra linkę kartotis. Dažniausiai minimos šalys yra Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija, Rumunija, Šveicarija ir Ukraina.
PSO Europos regiono direktorė Zsuzsanna Jakab kreipėsi į endemines šalis, kad šios imtųsi prieonių stabdyti tymų protrūkį į užsienį, o šalis, kuriose palaikoma tvarka, išlaikyti imunizacijos lygį.
Stringanti imunizacija
Protrūkiams paaiškinti yra kelios priežastys. Pavyzdžiui, Ukrainoje dėl karo ir sunkios ekonominės situacijos buvo sutrikęs skiepų tiekimas.
Kai kuriais atvejais pasireiškia ir skiepų baimė, dar kiti mano, kad skiepų nauda neįtikina. Tam tikrose šalyse susiduriama su biurokratiniais trikdžiais. Prancūzijoje žmonės, norėdami pasiskiepyti, privalo užsiregistruoti pas šeimos gydytoją, tuomet eiti į vaistinę ir vėl registruotis pas gydytoją, kad procedūra būtų užbaigta.
Didžiojoje Britanijoje vaikų iki 5 metų vakcinacijos nuo tymų lygis pasiekė reikalingą 95 proc. ribą. Praėjusiais metais tymais Anglijoje dažniausiai užsikrėsdavo vyresnio amžiaus žmonės arba jaunuoliai, dalyvavę muzikos festivaliuose ar kituose dideliuose masiniuose renginiuose. Dažniausiai liga užfiksuojama nesiskiepijusiems arba skiepytiems tik vienu iš dviejų reikalingų skiepų nuo tymų.
Tymai
Neskiepyti vaikai iki 5 metų sulaukia didžiausios rizikos užsikrėsti tymais ar sulaikyti jų komplikacijų, įskaitant ir mirtingumą. Tymai yra perduodami tiesioginiu kontaktu per orą kosėjant ar čiaudint. Virusas išlieka aktyvus iki dviejų valandų.
Pirmieji tymų požymiai pasireiškia peršalimo simptomais, tokiais kaip bėganti nosis. Kai kuriais atvejais burnoje gali atsirasti balti taškeliai. Jau po kelių dienų ant veido ir kaklo atsiranda bėrimas. Apsikrėtęs žmogus virusą gali perduoti kitiems keturios dienos iki atsirandant bėrimui ir dar keturios po to.
Ligos inkubacinis periodas trunka 7-17, kartais – iki 21 dieną, prasideda karščiavimu, kosuliu, sloga, akių junginių uždegimu. Po 1-2 dienų pasireiškia bėrimas, pirmiausia – galvos srityje, vėliau „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes. Sergant tymais, dažnai prisideda viruso sukeltas plaučių uždegimas, gerklų pakenkimas, rečiau – smegenų uždegimas – encefalitas.
Tymai neturi specifinio gydymo, tačiau vakcinos gali apsaugoti nuo paties apsikrėtimo. Ši liga buvo ir iki šiol yra viena dažniausių mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis kontroliuojamų ligų.
Lietuvoje pernai užregistruoti 22 tymų atvejai
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, Lietuvoje šių metų pirmąjį pusmetį užregistruoti 22 tymų atvejai, iš jų – 9 vaikų (nuo 1 mėnesio iki 1 metų amžiaus) ir 13 suaugusių asmenų (nuo 25 iki 43 m.). Daugiausia atvejų registruota Tauragės apskrityje (13 atvejų). Susirgimai taip pat registruoti Klaipėdos, Kauno ir Alytaus apskrityse. Užpernai vien per pirmąjį pusmetį buvo užregistruoti 44 atvejai.
Dauguma susirgusiųjų – suaugę asmenys, kurie buvo skiepyti tik viena vakcinos doze. Beveik visi susirgę vaikai buvo neskiepyti, nes vadovaujantis LR „Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendoriumi“ pagal amžiaus grupę jiems skiepas nepriklausė.
