Per septynerius egzistavimo metus socialinis tinklalapis „Facebook“ (tiesioginis vertinys būtų „Veidaknygė“) iš genialios studentiškos idėjos pavirto abejotina imperija, įtraukiančia vartotojus į specialiųjų tarnybų tinklus. Šios investuoja į kompaniją nemažas lėšas. O patiklūs vartotojai pakloja ant stalo savo asmeninius duomenis, net neįtardami, kad niekad negalės panaikinti šitos informacijos iš interneto.
2008 m. pabaigoje FB paskelbė, kad turi 150 mln. vartotojų. Praėjus trims metams unikalių lankytojų skaičius sudarė 750 mln., o puslapių peržiūrų – vienas trilijonas. Kasdien prie tinklo prisijungia daugiau kaip 700 tūkst. naujų vartotojų. Kiekvieną mėnesį jie įkrauna apie 700 mln. nuotraukų. Ir šitie skaičiai nuolat auga. Fotodiena/Roberto Dačkaus nuotr.
Visos paslaugos nemokamos!
Jūs vis dar nežinote, kas yra „Facebook“ (FB), kai kurių lietuvių vadinama „Veidaknyge“? Pats laikas susipažinti su beveik visame pasaulyje populiariausiu internetiniu socialiniu tinklu. Pateikite savo nuotrauką, vardą, biografinius duomenis. Tai suteiks jums galimybę susirasti draugų – iš praeities ar pagal interesus. Bent jau taip viskas buvo sumanyta. O dabar galima tik pavydėti tiems, kurie delsė ir nepateko į šią milžinišką duomenų bazę, kuri kasdien vis auga.
Milijonai žmonių prisirišo prie FB ir nuoširdžiai tiki, kad šio tinklalapio padedami susiranda savo senus draugus, susipažįsta su naujais, gali susirasti informacijos apie kitų vartotojų pomėgius ir interesus. Kai kas mano, kad tai – pati didžiausia pasaulyje telefonų knyga. Šio tinklalapio vartotojai gyvena tokį aktyvų socialinį gyvenimą FB puslapiuose, kad nemažai firmų netgi blokuoja šią svetainę darbo dienos metu.
Visos paslaugos „Veidaknygėje“ suteikiamos nemokamai. Drovius protesto ir nepasitikėjimo balsus užgožia džiaugsmingas milijonų vartotojų entuziazmas. Kieno interesus slepia šitas nemokamas rojus? Kas suinteresuotas rinkti tokį milžinišką informacijos kiekį?
Taisyklių neskaito
Registruojantis FB, reikalaujama įvesti savo vardą, pavardę, elektroninio pašto adresą ir gimimo datą – asmeninius duomenis. Kaip ir priimta visuose painiuose juridiniuose dokumentuose, taisyklės parašytos labai smulkiu šriftu (jei jas išspausdintume laikraštyje, užimtų net 10 puslapių!), jose prikaišiota begalė negirdėtų žodžių, o girdėti sudėlioti į tokius sudėtingus sakinius, kad vartotojas paprasčiausiai pavargsta ir patikliai deda paukščiuką – „taip, aš sutinku su vartojimo ir konfidencialumo taisyklėmis“.
Ar kam nors pavyko „prisikasti“ iki žodžių – „jūs pateikiate mums perleidžiamą globalią licenciją naudoti bet kokią medžiagą, kuriai taikomos autorinės teisės ir kurią jūs paskelbėte FB ar kuri kokiu nors būdu susijusi su FB“?
Viešinami duomenys
Galima teigti, kad visi įkrauti asmeniniai duomenys, įskaitant informaciją, nuotraukas ir nuorodas į draugus, giminaičius, darbovietes, pomėgius, gali būti ateityje panaudoti pagal FB nuožiūrą. Kaip jums patiktų jūsų nuotrauka telefoniniame žinyne?
„Veidaknygė“ skelbia: „Mes nesame atsakingi jūsų atžvilgiu už kokį nors prarastą pelną ar kitokio pobūdžio netiesioginius, ypatingus ir atidėtus nuostolius, kurie atsiras dėl šio pareiškimo.“
O juk kalbama ne tik apie privačios informacijos pateikimą. Problema gali paliesti jūsų verslą arba įžymybes, politikus, žiniasklaidos atstovus, kurių atvaizdų negalima naudoti nepadarant žalos jų interesams. Ar sugebės jų juristai išsiaiškinti sudėtingas ir prieštaringas taisykles ir ar galime mes, paprasti vartotojai, jaustis laisvai, jeigu mums praneša: „Mes dedame visas įmanomas pastangas, kad padarytume FB saugų, tačiau mes negalime to garantuoti“?
Savo įrašų iš FB niekaip neištrinsi. Maža to, visa privati informacija apie jus gali būti perduota tretiesiems asmenims be nuostolių, padarytų jums ir jūsų intelektinei nuosavybei, pripažinimo. „Ne, mes nesame tokie blogi! – šaukia socialinio tinklo organizatoriai. – Mes rūpinamės jūsų konfidencialumu. Jūs galite bet kuriuo metu pašalinti savo sąskaitą ir visus įkrautus duomenis.“
Ką gi, skaitome: „Pašalinant medžiagą, kuri ginama intelektinės nuosavybės taisyklių, ji pašalinama negrąžinamai“. Tačiau tuojau pat: „Nepaisant to, pašalinta medžiaga gali būti išsaugota kaip rezervinė kopija leidžiamu laikotarpiu.“
Žinomi atvejai, kai žmonės po teisminių ieškinių aptikdavo kai kuriuos savo duomenis paviešintus. Po daug metų trukusių skandalų FB papildė savo nustatymus ir dabar sąskaitos valdymo puslapyje galima deaktyvuoti anketą, tačiau duomenys vis tiek bus saugomi. Jei norėsite juos atkurti per kitą vizitą – jums tai pavyks.
Kas slypi už „Veidaknygės“?
Kas gi iš valdžią turinčiųjų, pinigų magnatų ar informacijos vagystėmis užsiimančių tarnybų slepiasi už šio socialinio tinklo? Dauguma vartotojų nuoširdžiai tiki, kad nuostabi studento Marko Cukerbergo idėja leido sukurti tokią galingą informacinę mašiną. Ir jeigu jis užsidirbo iš jos pinigų, tai visiškai normalus dalykas. O, kad viskas būtų taip nekalta!
Iš tiesų M.Cukerbergas yra Harvardo studentas. Jis 2004 m. sukūrė platformą studentams bendrauti internete. Iš pradžių ji buvo skirta vietos studentų bendruomenei. O paskui išsiplėtė per visą Ameriką. Jau 2008 m. „Veidaknygė“ užkariavo Europą – vien Vokietijoje per metus vartotojų padaugėjo iki milijono.
Tokiai įmonei reikalingas galingas finansavimas. Reikia apmokėti IT specialistų paslaugas, didinti erdvę visiems duomenims laikyti ir perduoti, paprasčiausiai apmokėti elektros sąskaitas. Tačiau šios investicijos pasiteisino: kai tik FB akcijos buvo pateiktos biržoje, ant investuotojų galvų pasipylė milijardai. Potenciali įmonės kaina 2008 m. buvo apie 15 mlrd. dolerių, neatsižvelgiant į naftos krizes ir svyravimus biržose.
2011 m. FB pajamos siekė 5 mlrd. dolerių, o tų pačių metų sausio 2 dieną, laikraščio „The New York Times“ duomenimis, FB vertė pasiekė 50 milijardų. Tačiau daugelis žiniasklaidos leidinių tvirtina, kad į tokią įmonę pinigai investuojami ne tik dėl potencialaus pelno, bet ir dėl gerokai grėsmingesnių priežasčių.
Milžiniškos pinigų injekcijos
2005 m. į FB 12,5 mln. dolerių investavo firma „Accel Partners“. Kompanijai vadovavo James Brijeris, kuris savo laiku bendradarbiavo su firma „In-Q-Tel“ ir jos šefu Jilmanu Lui, buvusiu Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) darbuotoju. Ši firma buvo sukurta 1999 m. padedant CŽV, jos paskirtis – tiekti Amerikos slaptosioms tarnyboms technines naujoves.
Dar 27,5 mln. dolerių į „Veidaknygę“ atėjo iš kompanijos „Greylock Venture Capital“. Vienas iš jos savininkų Hovardas Coksas (buvęs sisteminis analitikas JAV gynybos ministerijoje) buvo labai glaudžiai susijęs su kompanija „In-Q-Tel“. Vėliau, 2007 m., lietuviams gerai žinomas Bilas Geitsas investavo beveik 246 mln. „žalių“, o juo pasekė Hongkongo multimilijonierius Li Ka Shinas, kuris lengvai atsisveikino su 60 mln. dolerių. Įtariama, kad jis turi tiesioginių ryšių su Kinijos vyriausybe. Jį neretai vadina Azijos karaliumi ir Kinijos armijos bankininku. Ir kam tokiam stambiam finansiniam magnatui dėti milijonus į socialinį tinklą, skirtą draugams susirasti? Vien tik iš meilės artimui savo?
Viską apie jus žino
Viena amerikietė pasakojo: „Kai užsiregistravau FB ir atvėriau startinį puslapį, man iškart pranešė, kad galiu užmegzti kontaktus su tokiais ir tokiais žmonėmis. Ir visi jie buvo mano pažįstami! Nustebusi tyliai žvelgiau į monitorių. Iš kur jie sužinojo, kad tie žmonės buvo mano draugai? Nejaugi jie iš karto gavo priėjimą prie mano pašto ir elektroninių adresų?“
FB skatina mus pačius įžengti į spąstus, visais įmanomais būdais ragindamas įvesti elektroninio pašto arba interneto telefonijos tinklo „Skype“ slaptažodį. „Atsisiųskite „Skype“ ir bendraukite su draugais FB pokalbių kambariuose“, – džiugiai raginamas vartotojas. FB prisiekia, kad asmeniniai duomenys nebus naudojami be jūsų žinios, tačiau vienas atsitiktinis judesys pelyte ir jūsų asmeniniai duomenys visu greičiu nuskuba pas Bilą Geitsą, CŽV ar kitas suinteresuotas tarnybas, kurios kukliai stovi FB investuotojams už nugarų ir labai domisi viskuo, kas vyksta.
Vismantas Žuklevičius
