Kuomet studentas iš JAV Alekas Riversas pamėgino pats rankine freza išpjauti reikiamą baldo detalę, jam teko labai nusivilti – nepaisant visų pastangų ruošiniai vienas po kito keliavo į židinį, nes bent vienas netikslus judesys, ir detalė būdavo sugadinta.
Matyt daugeliui, dirbusių freza, teko patirti panašių jausmų. Tačiau Alekas Riversas nenuleido rankų ir nutarė nesikreipti į profesionalią dirbtuvę, kuri galėtų tokią detalę pagaminti, o pasikvietė kelis draugus, studijuojančius mechaniką ir informacines technologijas, ir pamėgino patobulinti frezą.
Rezultatas gavosi labai įdomus – kompiuteriu valdoma freza, galinti išpjauti tikslią formą, sekdama jos kompiuterinį brėžinį.
Įdomiausia, kai įrankis yra tas pats – rankinė freza, kuri pati tiksliai seka reikiamą išpjauti liniją, o rankomis ją tereikia prilaikyti, apytikriai vedant frezą kontūru, matomu nedideliame ekrane. Pakanka, kad tikslumas būtų maždaug vienas centimetras, o freza pati prisiderina ir pjūvis gaunasi tikslus.
Tiesa, prieš pradedant darbą, į kompiuterį reikia įkelti lakšto, iš kurio bus pjaunama detalė, „žemėlapį“ – kad įrankis darbo metu tiksliai žinotų savo poziciją. Tačiau tai nesudėtinga - tereikia pavedžioti freza po visą paviršių, ir įmontuotas fotoaparatas padaro jo nuotraukų, o programinė įranga kompiuteryje jas sujungia, pagamindama dvimatę viso paviršiaus nuotrauką. Jei paviršius vienspalvis, ant jo galima priklijuoti juostelių su juodai-baltu ornamentu, ką studentai ir padarė.
Po to reikia ant skaitmeninės paviršiaus nuotraukos uždėti norimą išpjauti formą – gauti darbinį brėžinį – ir freza yra paruošta darbui.
Pradėjus pjovimą kompiuterinė programa nuolatos lygina vaizdus, siunčiamus iš frezos videokameros, su darbiniu brėžiniu ir varikliukais pakoreguoja jos vietą taip, kad tiksliai atitiktų pjūvio vietą. Rankomis ją reikia tik apytikriai vesti pagal nedideliame ekrane rodomą detalės brėžinį.
Įdomiausia tai, kad tokiu rankiniu prietaisu galima išpjauti ir dideles detales.
Paprastai tai daroma skaitmeniniu būdu valdomomis staklėmis, dažnai vadinamomis CNC staklėmis (CNC – computer numerical control), kuriose ruošinys yra tvirtinamas ant staklų darbinio stalo. Tačiau kuo didesnę detalę reikia išpjauti, tuo didesnės staklės turi būti, o jos yra ir labai brangios, ir užima daug vietos – pavieniams vartotojams jos neįkandamos.
O tokia rankinė freza – jau visai kas kita. Jos patobulinimui reikėjo tik standartinių komponentų – žingsninių varikliukų, fotoaparato, video kameros ir nešiojamo kompiuterio.
Galbūt šis gaminys netrukus pasirodys ir „Pasidaryk pats“ formato parduotuvėse?
