Dideli tankūs įkaitusių (temperatūra ~10 000 K) dujų dariniai, išmesti iš Saulės atmosferos į karštą (1–2 mln. K temperatūros) vainiką, mokslininkų vadinami protuberantais. Nors jų susidarymo priežastys iki galo nėra aiškios, tačiau mokslininkai jau buvo išmokę pagal tam tikrus žvaigždės paviršiaus pokyčius nuspėti, kada apytiksliai jie pasirodys. Tačiau paskutinis Saulės protuberantų tyrimas parodė, jog jie gali susidaryti visiškai netikėtai.
Astronomai, analizuodami dviejų JAV kosminių palydovų STEREO 2008 metų kovo 31 d. padarytas Saulės nuotraukas, pastebėjo keistus Saulės vainiko plazmos pliūpsnius, apie kurių pasirodymą žvaigždėje nebuvo jokių pirminių požymių. Šį atradimą mokslininkai ketina aprašyti žurnale „Astrophysical Journal“, o kol kas pradinę tyrimo apžvalgą pateikė „New Scientist“.
Vienas iš STEREO palydovų plazmos pliūpsnį nufotografavo iš profilio, o kitas – iš priešingos pusės. Palyginus abi nuotraukas kartu su anksčiau darytomis fotografijomis, nustatyta, jog Saulės paviršiuje nevyko jokie aktyvumo pokyčiai, įspėjantys apie būsimą plazmos pliūpsnį.
Tyrimo autoriai spėja, jog plazmos pliūpsnis įvyko „tyliai“ todėl, kad susidarė palyginus negiliuose paviršiaus sluoksniuose. Išmesta paviršinė plazma, todėl tai nesukėlė papildomų paviršiaus įtempimų, kuriuos mokslininkai gali stebėti dar prieš protuberanto pradžią.
STEREO užfiksuotas plazmos pliūpsnis buvo vidutinio dydžio – į išorę išmesta apie 3 milijardai tonų plazmos. Tai lėmė ir santykinai nedidelį protuberanto greitį – jis buvo mažesnis nei 300 km/s. Tačiau net ir toks vidutinis plazmos pliūpsnis, nutaikytas į Žemę, galėtų sukelti didelių problemų mūsų civilizacijai. Tai ypač pavojinga orbitoje esantiems palydovams, erdvėlaiviams bei kosminei stočiai. Štai kodėl mokslininkai stengiasi numatyti galimus plazmos išmetimus ir jų kryptį – pagal tai koreguojamos erdvėlaivių skrydžių datos bei kitos operacijos. Tad šis tyrimas labai svarbus Saulę stebintiems astronomams – jis parodo, jog numatyti „tylių“ protuberantų pradžią dabartiniais metodais negalima.
Tačiau kol kas apie jokį Saulės aktyvumą negali būti ir kalbos – mūsų gimtoji žvaigždė tyli ir rami kaip niekada. Ar tai normalus mokslininkų dar neaprašyto ilgojo ciklo periodas, ar visgi tyla prieš audrą – niekas nežino. Nors kai kurie astronomai kalba apie pasirodančias nedideles naujas Saulės dėmes, tačiau dauguma mokslininkų sutinka, jog šis laikotarpis bus pats ramiausias per pastaruosius 80 Saulės stebėjimo metų.
