astrophysical journal

Vargu ar alkanos saulės būtų geras prieglobstis. Saulės, kaip žvaigždės, kartais praryja savo planetas, ir astronomai išsiaiškino, kaip nustatyti jų likučius. Didžiąją žvaigždžių dalį sudaro vandenilis ir helis, tačiau kartais jų paviršiuje galima rasti ir kitų elementų. Mokslininkams nustatyti šiuos elementus padeda žvaigždžių spinduliuojamos šviesos analizavimas.

Įsivaizduokite, kad metai Žemėje truktų ne 365 paras, o 29,2 mln. parų arba 80 000 metų. Astronomai atrado planetą, kuri aplink gimtąją savo žvaigždę vieną ratą apsuka, galima sakyti, per ištisą amžinybę. Palyginus su ja, tolimiausia Saulės sistemos planeta Neptūnas aplink Saulę apkeliauja žaibiškai – vos per 165 metus. Keistoji egzoplaneta nuo savo žvaigždės GU Psc nutolusi 2 tūkst. kartų toliau nei Žemė nuo Saulės.

Tarptautinė astronomų grupė pranešė atradusi pirmąjį potencialų kandidatą į egzomėnulius, už Saulės sistemos ribų skriejančių planetų gamtinius palydovus. Deja, tai patvirtinti dėl naudoto stebėjimo būdo neįmanoma, pranešė „Space.

Tai – viena didžiausių astronomijos mįslių. Milžiniškas neatrastas Saulės sistemai priklausantis kosminis kūnas, kuris, galimas daiktas, egzistuoja kažkur už Plutono orbitos. Jį vadina „X Planeta“, Nemezide, Tiche. Spėliojama, ar tai didžiulė planeta, ar maža žvaigždė. Tačiau kosminis teleskopas WISE pagaliau pateikė tvirtus atsakymus. Mistiškoji Nemezidė, kurios iki šiol niekas nematė ir neužfiksavo, neretai kaltinama periodiniais praskriejimais pro kometų debesį.

Kiekvieną mielą naktį toje pačioje dangaus skliauto vietoje jau kelis tūkstančius metų praleidžianti Šiaurinė žvaigždė nepaliauja gluminusi astronomų. Pastaruosius du dešimtmečius ji vis blėso, o štai ką tik jos ryškio augimas 100 kartų viršijo žvaigždę stebinčių astronomų prognozes. Ir niekas negali paaiškinti kodėl.

Galingiausias visatos objektas pasipuošęs štai tokia violetine kibirkščiuojančia mantija. Bent jau taip jis atrodo apdorojus ir sujungus NASA kosminės rentgeno spindulių observatorijos „Chandra“ bei optinio kosminio teleskopo „Hubble“ duomenis. Susipažinkite su RX J1532.9+3021 – galingiausiu visatoje. Šioje nuotraukoje nufotografuotas galaktikų spiečius RX J1532.9+3021, o jo centre glūdi tai, prie ko bet kurios galaktikos centre tūnanti supermasyvi juodoji skylė atrodytų it nykštukė.

Kosminis teleskopas „Hubble“ penkių už Saulės sistemos ribų esančių planetų atmosferose aptiko vandens, pranešė NASA. Pasak NASA atstovų, vandens pėdsakai atrasti penkių vadinamųjų „karštųjų Jupiterių“ atmosferoje. Tai maždaug Jupiterio dydžio įkaitusios egzoplanetos, kuriose negalėtų egzistuoti mums žinomos gyvybės formos, sakoma pranešime.

Tamsioji medžiaga yra Galijotas, manoma, valdantis mūsų galaktiką. Bet gali būti, kad jis jau sutiko savo Dovydą Tikriausiai manote, kad Carlosas Frenkas turėtų būti patenkintas, jog niekas jo nebevadina pamišėliu. Taip buvo ne visada. „Pasisakydavau konferencijose ir žmonės kone mėtydavo į mane supuvusius pomidorus,“ sako jis.

Astronomijos terminas „gyvybės zona“ reiškia zoną aplink žvaigždę, kuri gyvybei yra aukso viduriukas – joje nei per karšta, nei per šalta. Kaip tik pagal gyvybės poreikius ir kaip tik tiek, kiek pakanka, kad vanduo būtų skysto būvio. Tačiau astronomai skaičiavimais patikslino „gyvybės zonos“ ribas ir paaiškėjo, kad Žemė, kurioje gyvybė tarpsta, yra pačiame šios zonos pakraštyje.

Nežinia, dėl kokių priežasčių, tačiau mūsų galaktikos centre tūnanti supermasyvi juodoji skylė kasdien išspinduliuoja po galingą rentgeno spindulių porciją. Žybsniai trunka po keletą valandų, o jų intensyvumas įprastinių juodųjų skylių žybsnių intensyvumą viršija nuo keleto iki kelių šimtų kartų.

Astronomai atrado didžiausią ir seniausią vandens telkinį visatoje – milžinišką, 12 mlrd. metų senumo debesį.Jame vandens 140 trilijonų kartų daugiau nei visuose Žemės vandenynuose, rašo SPACE.com. Vandens garų debesis supa supermasyvią juodąją skylę, vadinamą kvazaru, esančią už 12 mlrd. šviesmečių nuo Žemės. Šis atradimas rodo, kad vanduo visatoje buvo paplitęs beveik visą jos egzistavimo laiką, teigia tyrėjai. „Kadangi šviesa, kurią stebime, kvazarą paliko prieš daugiau kaip 12 mlrd.

Dideli tankūs įkaitusių (temperatūra ~10 000 K) dujų dariniai, išmesti iš Saulės atmosferos į karštą (1–2 mln. K temperatūros) vainiką, mokslininkų vadinami protuberantais. Nors jų susidarymo priežastys iki galo nėra aiškios, tačiau mokslininkai jau buvo išmokę pagal tam tikrus žvaigždės paviršiaus pokyčius nuspėti, kada apytiksliai jie pasirodys. Tačiau paskutinis Saulės protuberantų tyrimas parodė, jog jie gali susidaryti visiškai netikėtai.

Paslaptingas objektas, neoficialiai vadinamas „dėme“ arba „lašu“ (Blob), buvo pastebėtas tarptautinei astronomų grupei analizuojant teleskopo „Subaru“ stebėjimų duomenis. Įdomu, kad šis objektas nuo mūsų nutolęs apytiksliai per 12,9 milijardų šviesmečių.

Astronomai patvirtino, kad centrinėje Paukščių Tako dalyje egzistuoja supermasyvi juodoji skylė. Pasak jų, tai pirmasis atvejis, kai prielaida apie juodųjų skylių egzistavimą yra paremta tokiais tvirtais įrodymais.

Išsamesni artimos galaktikų grupės stebėjimai gali padėti astronomams įminti dar vieną Visatos mįslę – kodėl didžiausiose galaktikose sustoja naujų žvaigždžių formavimosi procesas, praneša „Sciencedaily.com“. Jeilio universiteto (JAV) astronomai pastebėjo įkaitusią dujų giją, nusidriekusią apie 400 tūkst.

Regis, metas prisiminti tai, jog Visatoje dar yra daugybė neatskleistų paslapčių ir nesurastų astronominių objektų. „Supernova Cosmology Project“ projektą vykdantys astronomai praėjusią savaitę žurnale „Astrophysical Journal“ paskelbė straipsnį apie tai, jog jiems pavyko aptikti naują objektą, apie kurio savybes jie iš viso neturi jokio supratimo. Tai dar ne viskas - pasirodo, jog objektas po kurio laiko tiesiog paslaptingai išnyko.

JAV astronomų grupė aptiko 9 neįprastai „suspaustas“ galaktikas. Kiekvienos jų svoris siekia apie 200 mlrd. Saulės masių ribą. Astronomai, stebėję ankstyvąją Visatą, naujai atrastų galaktikų dydžio ir masės proporcijas lygina su apie 50 cm ūgio žmogaus kūdikiu, kuris sveria 80 kilogramų, praneša eurekalert.org. „Toks galaktikų kompaktiškumas yra mįslė“, – sakė astronomų grupės vadovas Pieteris G. van Dokkumas iš Jeilio universiteto.

Šaulio žvaigždyne astronomų aptikta dvinarės žvaigždės sistema „tiksi“ tarsi laiko bomba: sprogusi supernova paskleistų didelės energijos gama spindulių pluoštą, kurio kelyje būtų ir Žemė. Sidnėjaus universiteto (Australija) astronomai Šaulio žvaigždyne už 8 tūkstančių šviesmečių nuo Žemės esančią neįprastą ir kerinčio grožio dvinarę žvaigždę aptiko prieš 8 metus.

Tarptautinė astronomų komanda atrado didžiausią iki šiol žinomą planetą, kuri skrieja apie kitą žvaigždę, - praneša „BBC“. „Tranzitinė“ planeta (nuo žemės matoma praskrendanti priešais savo žvaigždę) yra apie 70 proc. didesnė už Jupiterį.  Tačiau šios „dujų milžinės“ masė yra žymiai mažesnė nei Jupiterio (didžiausios Saulės sistemos planetos), todėl jos tankis itin mažas.

Mūsų Paukščių Tako galaktika ryja kaimyninę Šaulio galaktiką, rodo trečiadienį (09.24) pateikti šio kosminio kanibalizmo įrodymai. Astronomų padarytuose Šaulio galaktikos planuose aiškiai matyti, kaip jos atplaišos sukasi aplink ir patenka į Paukščių Taką, kuriame yra ir Žemė. Nykštukinė Šaulio galaktika pakeliui į nebūtį bus sudraskyta į gabalus ir "suryta", pranešė Virdžinijos ir Masačiūsetso universitetų mokslininkai.