JAV astronomai už maždaug 900 šviesmečių nuo Žemės Vandenio žvaigždyne aptiko blankiausią ir šalčiausią iki šiol mokslui žinomą žvaigždę. Manoma, kad tai yra vadinamoji baltoji nykštukė, mirusi žvaigždė.
Mokslininkai mano, kad jų atrasta žvaigždė PSR J2222-0137 yra tokia šalta, kad ją sudaranti anglis kristalizavosi, o tai reiškia, kad ši baltoji nykštukė iš esmės yra milžiniškas deimantas, dydžiu prilygstantis Žemei. Pasak tyrėjų grupės vadovo, Viskonsino-Milvokio universiteto (JAV) profesoriaus Davido Kaplano, baltąsias nykštukes dėl jų paviršiaus šaltumo ir blankumo labai sunku pastebėti.
Skelbiama, kad žvaigždės PSR J2222-0137 stebėjimai JAV nacionalinės radioastronominės observatorijos prietaisais truko dvejus metus. Nustatyta, kad šios baltosios nykštukės amžius - apie 11 milijardų metų, ji yra mūsų galaktikos bendraamžė. Baltosios nykštukės yra paskutinis žvaigždžių evoliucijos etapas.
Astronomų teigimu, PSR J2222-0137 yra maždaug 10 kartų blankesnė už bet kokias kitas iki šiol atrastas baltąsias nykštukes. Nustatyta, kad šios žvaigždės paviršiaus temperatūra siekia apie 2 700 laipsnių pagal Celsijų.
Tyrimo medžiaga paskelbta žurnale „Astrophysical Journal“.
