baltoji nykštukė
Šiame puslapyje rasite informaciją apie gairę pavadinimu „baltoji nykštukė“. Visi straipsniai, video, nuotraukos, komentarai patalpinti tv3.lt naujienų portale apie gairę pavadinimu „baltoji nykštukė“.
Kosmose aptiktas Žemės dydžio deimantas
JAV astronomai už maždaug 900 šviesmečių nuo Žemės Vandenio žvaigždyne aptiko blankiausią ir šalčiausią iki šiol mokslui žinomą žvaigždę. Manoma, kad tai yra vadinamoji baltoji nykštukė, mirusi žvaigždė. Mokslininkai mano, kad jų atrasta žvaigždė PSR J2222-0137 yra tokia šalta, kad ją sudaranti anglis kristalizavosi, o tai reiškia, kad ši baltoji nykštukė iš esmės yra milžiniškas deimantas, dydžiu prilygstantis Žemei.
Sunkiasvoris pulsaras meta iššūkį A. Einsteinui
Tankiausi objektai Visatoje turi naują rekordininką: pulsarą, kuris toks mažas, jog tilptų į Manheteno salą, tačiau sveria 2,04 kartų daugiau nei Saulė.
Šis pulsaras gali būti naudingas patvirtinant Alberto Einsteino bendrąją reliatyvumo teoriją, tačiau jau vien tokio pulsaro egzistavimas kelia jai pavojų, rašo newscientist.com.
Pulsarai yra greitai besisukančios žvaigždžių liekanos, kurios besisukdamos skleidžia į švyturio spindulį panašų radio bangų srautą.
Mūsų galaktikoje slypi tūkstančiai tiksinčių bombų
Naujausi tyrimai parodo, kad keletas senų žvaigždžių, kurios žinomos kaip baltosios nykštukės, nuo sprogimo susilaiko tik dėl greito sukimosi,
ir kai sukimasis sulėtės, jos sprogs kaip Ia tipo supernovos. Tūkstančiai šių „laikrodinių bombų“ gali būti išsimėtę visoje mūsų galaktikoje.
„Mes dar neradome nei vienos iš šių „laikrodinių bombų“ Paukščių Take, bet šis tyrimas parodo, kad mes ieškojome ne tų ženklų.
Nuostabios kosminės katastrofos: žvaigždžių mirtys ir liekanos
1054-ųjų metų Kinijos (ir kai kurių kitų kraštų) metraščiai mini naują žvaigždę, suspindusią danguje. Ji buvo tokia ryški, kad nustelbė visų kitų žvaigždžių šviesą, ir netgi dieną švietė danguje, kone kaip antra Saulė. Panašių įrašų galima aptikti ir kitų senovės civilizacijų paliktose relikvijose, taip pat dvi tokios pasirodė Renesanso laikais: pirmoji 1572-aisiais, o antroji – 1604-aisiais metais.
Saulės mirtis išmes kometas lauk iš Saulės sistemos
Kai mūsų Saulei ateis paskutinioji, ji „išspjaus“ daugumą savo kometų į tarpžvaigždinę erdvę, rašo NewScientist.com.
Po apytiksliai 5 milijardų metų, nebelikus vandenilio, degančio jos šerdyje, Saulė išsiplės ir taps didžiule raudona žvaigžde. Raudonoji milžinė nusipūs savo amosferą ir beliks tik į karštus pelenus panėšėjanti šerdis, vadinama baltąja nykštuke.
Astronomai atrado itin keistą planetų sistemą
D. Britanijos ir Pietų Afrikos Respublikos astronomų grupė paskelbė savo stebėjimų duomenis apie retos ir keistos planetų sistemos egzistavimą. Jie teigia turintys įrodymų apie dvi milžiniškas planetas, skriejančias aplink dvinarę žvaigždę – dvi viena apie kitą besisukančias žvaigždes.
Jei šių stebėjimų rezultatus patvirtins tolimesni tyrimai, dvinarė žvaigždė UZ For, esanti Krosnies žvaigždyne, bus pripažinta pačia keisčiausia mokslui žinoma planetų sistema, skelbia „Physorg.