Kai mūsų Saulei ateis paskutinioji, ji „išspjaus“ daugumą savo kometų į tarpžvaigždinę erdvę, rašo NewScientist.com.
Po apytiksliai 5 milijardų metų, nebelikus vandenilio, degančio jos šerdyje, Saulė išsiplės ir taps didžiule raudona žvaigžde. Raudonoji milžinė nusipūs savo amosferą ir beliks tik į karštus pelenus panėšėjanti šerdis, vadinama baltąja nykštuke.
Sutariama, jog planetos, išsidėsčiusios tarp Saulės ir Žemės (o greičiausiai ir pati Žemė) bus prarytos liepsnų ir virs pelenais per raudonąją Saulės fazę. Visgi dėl toliau nuo Saulės išsidėsčiusių planetų likimo nėra neaišku, mat astronomai pernelyg daug dėmesio jų likimui dar neskyrė.
Nauji tyrimai rodo, kad Saulės mirties konvulsijos pasieks ir gausų kometų būrį, vadinamą Orto debesimi, esantį dar toliau nei Plutonas.
Kai Saulė praras savo masę, sumažės jos kuriama traukos jėga. Šis pokytis gali išmesti skriejančius objektus, bet tik tuo atveju, jei tai įvyksta ne ilgesniu laikotarpiu nei objekto apsisukimo periodas. Pačioje Saulės raudonosios fazės pabaigoje, astronomų nuomone, ši turėtų prarasti didelę dalį savo masės per mažiau nei 100 tūkst. metų.
Tai turėtų būti gana tolygus masės praradimas, kuris neleistų išmesti planetų, esančių toliau nuo Saulės už Žemę, tačiau simuliacijos rodo, kad jis būtų užektinai staigus, kad „išspjautų“ apie 20 proc. Orto kometų į tarpžvaigždinę erdvę, tegia Dimitrijus Veras iš Kembridžo universiteto.
