Paviešinti naujausių tyrimų duomenys rodo, kad 120 kilometrų ilgio Thwaiteso ledynas, esantis Antarktidos vakarų pakrantėje, vis sparčiau skeldėja.
„Thwaitesas – pats didžiausias ledynas pasaulyje. Per paskutinius 30 metų vandens nutekėjimo greitis jame išaugo dvigubai, o patį ledyną sudaro toks kiekis vandens, kuris pats savaime galėtų pakelti jūros lygį 0,6 metro. Jeigu į šį (tirpimo) procesą įsitrauks ir aplinkiniai ledynai, tai gali vandens lygį pakelti iki trijų metrų“, – „The Washington Post“ cituojamas mokslininkų grupės ITGG vyr. koordinatorius Tedas Scumbosas.
Viena iš svarbiausių Thwaiteso ledyno struktūrų yra rytinis šelfas (TEIS). Jį sudaro plaukiojanti ledo masė, kuri apjungia apie trečdalį ledyno, lėtindama greitį, kuriuo ledas plūduriuoja vandenyno link. Pats šelfas yra prisispaudęs prie povandeninio kalno, kas leidžia Thwaiteso ledynui ir jį palydinčiam šelfui išsilaikyti gana stabilioje vietoje.
Daugiau nei šimtą mokslininkų vienijančioje organizacijoje ITGC perspėjama, kad būtent TEIS šiuo metu yra didžiausioje „subyrėjimo“ grėsmėje. Po juo susiformavo ilgi kanalai, kurie leidžia tekėti vandeniui ir efektyviau tirpdyti ledą.
JAV geofizikų sąjungos paviešintose nuotraukose matyti keli didžiuliai įtrūkimai, einantys skersai TEIS. Maža to, šie įtrūkimai plečiasi link ledyno šelfo centro iki 2 kilometrų per metus greičiu, judėdami link centrinės silpnosios plono ledo zonos.
Kuomet centras bus pasiekta, tai nulems dar daugiau įtrūkimų, o galų gale „atskels“ ir visą šelfą. Mokslininkų skaičiavimai rodo, kad tai gali nutikti per artimiausius 3-5 metus.
Anksčiau šiais metais nustatė, kad po Thwaiteso ledynu Žemė išskiria didelį kiekį geoterminės šilumos. Tyrėjų duomenimis, tai susiję su tuo, kad ledynas išsidėstęs ant tektoninės duobės, kur žemės pluta yra gerokai plonesnė negu, pavyzdžiui, rytinėje Antarktidos dalyje.
Šis faktorius, kartu su klimato kaita, ir dėl to vykstančiu vandenynų atšilimu, per artimiausius kelis šimtus metų sunaikins ir patį Thwaiteso ledyną, o tai pakeis ir visą žemyno veidą.
