Daugeliui jaunų žmonių šis klausimas yra labai sudėtingas. Tvarumo ir planetos ateities temos dažnai yra aptariamos žiniasklaidoje, kur populiacijos perteklius paprastai yra įvardijamas kaip vienas svarbiausių šios krizės veiksnių. Pernai atliktas pirmasis šį klausimą nagrinėjęs mokslinis tyrimas parodė, kad nemaža dalis dėl klimato krizės nerimaujančių žmonių renkasi neturėti vaikų, bijodami, kad jų palikuonys ateityje patirs nemažai kančių, praneša independent.co.uk. Leidinio autorė Kate Ng nagrinėja abiejų pusių argumentus.
Apklausus 600 žmonių, priklausančius 27–45 metų amžiaus grupėms, paaiškėjo, kad 96 proc. buvo susirūpinę arba labai susirūpinę dėl savo palikuonių gerovės, nes jie galimai gyvens klimato kaitos nuniokotame pasaulyje. Apklausa taip pat parodė labai pesimistišką žmonių požiūrį į ateitį. 92,3 proc. atsakiusiųjų manė, kad situacija ateityje bus labai bloga, ir tik 0,6 proc. dalyvių atsakė tikintys, kad viskas bus gerai.
Mokslininkai sutinka, kad labiausiai į atmosferą išmetamų dujų kiekį padidinantis veiksnys, kurį gali padaryti žmogus, yra vaiko susilaukimas. 2017 m. klimato mokslininkų Kimberly Nicholas ir Setho Wyneso atliktas tyrimas parodė, kad išsivysčiusiose pasaulio šalyse gimęs vaikas kasmet palieka 58,6 tonų anglies pėdsaką.
Moksliniame žurnale „Environmental Research“ paskelbtame tyrime teigiama, kad žmonės gali sumažinti savo anglies pėdsaką, susilaukdami vienu vaiku mažiau, gyvendami be automobilio, vengdami kelionių lėktuvu ir valgydami tik augalinės kilmės produktus.
Autoriai pridūrė: „Šios priemonės išmetamų dujų kiekį mažina daug efektyviau, nei įprastai rekomenduojamos strategijos, tokios kaip visiškas atliekų perdirbimas (keturis kartus mažiau efektyvus nei augalinė dieta) arba lempučių namuose pakeitimas (aštuonis kartus mažiau efektyvus).“
Princas Harry ir Meghan Markle atkreipė visuomenės dėmesį į šią problemą, kai šių metų birželį gimė jų antrasis ir paskutinis vaikas. Prieš Meghan pradedant lauktis Lilibeth, Harry britų „Vogue“ sakė, kad jiedu planuoja turėti daugiausia du vaikus.
JK įsikūrusi labdaros organizacija „Population Matters“, kovojanti už tvarią žmonių populiaciją, praminė porą aplinkosaugos „sektinu pavyzdžiu“. Organizacijos atstovų teigimu, karališkosios poros sprendimas padės: „Užtikrinti geresnę ateitį jų vaikams.“
Taigi, kiek įtakos klimato kaita turėtų turėti įtakos mūsų sprendimui susilaukti vaikų? Atsakymas nėra toks aiškus ir tai jau ne vienerius metus kelia nesutarimus visoje akademinėje ir mokslinėje bendruomenėje.
Pasauliui ir toliau kenčiant nuo aplinkos niokojimo, gyventojų pertekliaus problema dažnai yra laikoma svarbiausia priežastimi neturėti vaikų. Kadangi žemės ištekliai yra riboti, mūsų planeta negali palaikyti neriboto gyventojų skaičiaus augimo. Tačiau masinis išteklių naudojimas yra susijęs su turtingomis pasaulio valstybėmis, kur gyventojų augimo tempai yra lėtesni nei likusiame pasaulyje.
Turtingesni teršia labiau
Tačiau klimato kaitą kelia ir pavieniai namų ūkiai. Tyrimai parodė, kad dėl vartojimo įpročių, namų ūkiai yra atsakingi už 72 proc. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Taigi būtina į tai atsižvelgti bandant pasiekti Paryžiaus klimato susitarimo tikslų.
Alistair Currie iš „Popularion Matters“, organizacijos skatinančios žmones turėti mažesnes šeimas, siekiant tvarios populiacijos, „The Independent“ sakė: „Remiantis Jungtinių Tautų aplinkosaugos programa, maždaug du trečdaliai išmetamų dujų kiekio yra susiję su namų ūkiais. Vidutiniškai, vienas JK gyventojas yra atsakingas už 4,5 kartų daugiau išmetamų dujų, nei Indijos gyventojas, o palyginus su žmogumi iš Burkina Faso, vienas britas išmeta 25 kartus didesnį kiekį dujų.“
„Mes turime jį sumažinti ir žmonės jau dabar imasi įvairiausių veiksmų, pavyzdžiui, keičia savo mitybos įpročius – vos prieš kelerius metus tai darė labai mažai žmonių. Dabar žinome, kad mažesnės šeimos sukūrimas yra vienas efektyviausių veiksmų, kurių galima imtis, ir tai nebėra radikali idėja.“
„Iš tiesų, mes neseniai atlikome apklausą, kuri parodė, kad beveik trečdalis (31 proc.) 18–24 metų amžiaus žmonių nori turėti nedaug arba nei vieno vaiko, nes jie nerimauja, kaip tai paveiks aplinką ateityje.“
Tačiau Kimberly Nichoals, klimato mokslininkė ir 2017 m. tyrimo, rekomendavusio turėti mažiau vaikų, bendraautorė savo 2021 m. išleistoje knygoje „Under The Sky We Make“ rašė, kad jeigu žmogus labai nori tapti tėvu, jis neturėtų savęs stabdyti.
„Vox“ ji sakė, kad populiacijos mažinimas klimato krizės neišspręs, pridurdama, kad perėjimas prie tvaraus žemės ūkio yra daug skubesnis klausimas, norint sustabdyti klimato kaitą.
„To priežastis yra tai, kad mes turime tik kelerius metus klimato krizei išspręsti, – sakė K. Nicholas. – Mes žinome, kad mes turime ribotą anglies dvideginio biudžetą, kuris nulems kokį atšilimą mes patirsime. Dabar mes labai priartėjome prie baisios ir pavojingos ribos. <...> Ir mes žinome, ką mums reikia daryti – palikti iškastinį kurą žemėje ir pereiti prie atsinaujinančio ir tvaraus žemės ūkio. Būtent todėl daugiausia darbų mūsų laukia šį dešimtmetį.“
Skaičiuojama, kad pasauliniu mastu žemės ūkis yra tiesiogiai atsakingas už 8,5 proc. išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o dar 14,5 proc. dujų išsiskiria keičiant žemės ploto paskirtį. Remiantis IPCC 2019 m. Klimato kaitos specialiąją ataskaita, šis žemės paskirties keitimas daugiausiai susideda iš miškų kirtimo besivystančiose šalyse, norint atlaisinti žemę maisto pramonei.
Tačiau dar daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų į orą išmeta pramonė. Vos 20 kompanijų buvo tiesiogiai susietos su daugiau nei trečdaliu visų į atmosferą išmestų dujų nuo 1965 m. K. Nicholas tyrime buvo apskaičiuotas ilgalaikis šeimos pagausėjimo poveikis šiandieniniam klimatui. Į skaičiavimus buvo įtraukta ir tikimybė, kad jūsų vaikas kada nors susilauks savo vaikų.
Tačiau mokslininkės teigimu, jeigu žmonės labai nori turėti vaikų ir jaučia, kad iki visiškos laimės jiems trūksta tik mažylio, jie turėtų drąsiai tapti tėvais. A. Currie pastebi, kad pačios K. Nicholas tyrime yra teigiama, jog susilaukiant vienu vaiku mažiau atžalų anglies dvideginio išmetimas yra sumažinamas 20 kartų efektyviau, nei taikant kai kurias kitas priemones, kurių imasi žmonės.
Jis pridūrė: „Nesakau, kad jie neturėtų imtis kitų veiksnių. Mes, kaip visuomenė, ir kaip individai, turime daryti daugybę kitų dalykų. Tai nėra kažkokia panacėja, bet ji yra labai efektyvi, ir mes suprantame, kad dabar mums reikia efektyvių priemonių.“
