NASA paskelbė pačią raiškiausią iki šiol tamsiosios Mėnulio pusės nuotrauką, kurią padarė Mėnulio palydovas
„Lunar Reconnaissance Orbiter" (LRO).
Ši nuotrauka kartu su visa likusia dar nepaskelbta LRO stebėjimų medžiaga buvo pristatyta NASA būstinėje Vašingtone. Skelbiama, kad tai buvo penktasis ir paskutinysis LRO palydovo fotonuotraukų rinkinys, paskelbtas nuo šios tyrimų misijos pabaigos, pranešė „Space.com".
Pasak NASA „Lunar Reconnaissance Orbiter" programos atstovų, septyni LRO moksliniai instrumentai surinko ir persiuntė į Žemę daugiau nei 192 TB duomenų, gautų pačių tiksliausių ir išsamiausių iki šiol Mėnulio paviršiaus tyrimų metu. Jeigu naujausias penktasis LRO duomenų rinkinys būtų įrašinėjamas į DVD diskus, tam prireiktų beveik 41 000 standartinės talpos diskų.
„Tokios išsamios ir didelės duomenų, nuotraukų bei žemėlapių kolekcijos išleidimas patvirtina, koks svarbus buvo LRO misijos indėlis į selenologiją mokslą ir Tyrimų sistemų misijų direktorato tyrimų programą", – pareiškė vyriausiasis šio NASA direktorato Mėnulio tyrimų mokslinis vadovas Michaelas Wargo.
Tarp paskelbtų duomenų yra ir kokybiškiausia iki šiol nematomos Mėnulio pusės nuotrauka, kuri buvo sudaryta iš LRO plačiakampės fotokameros užfiksuotų atskirų Mėnulio paviršiaus atvaizdų. Didelės raiškos jos variantą galima pamatyti šiame NASA tinklalapyje.
Kadangi Mėnulis aplink savo ašį apsisuka kartą per parą, jis visą laiką į Žemę būna atsisukęs ta pačia puse. Nematomoji jo pusė kartais dar vadinama tamsiąja. Pirmą kartą žmonija ją išvydo tik 1959 metais, kai jos nuotraukas perdavė Sovietų Sąjungos kosminis aparatas „Luna 3„. Nuo to laiko mokslininkai žino, jog tamsioji Mėnulio pusė labai skiriasi nuo matomos. Joje yra kur kas mažiau bazaltinio vulkanizmo žymių, todėl šioje pusėje yra palyginti mažai izoliuotų paviršiaus darinių, vadinamųjų Mėnulio „jūrų“.
NASA taip pat paskelbė LRO sudarytą Mėnulio atlasą, kurio raiška siekia 100 metrų viename vaizdo taške.
540 mln. dolerių kainavęs LRO palydovas buvo paleistas 2009 m. birželį. Jis tyrė Mėnulį skriedamas maždaug 50 kilometrų aukštyje poliarine orbita. 2010 m. rugsėjį numatytoji LRO tyrimų misija buvo baigta, ir NASA mokslininkai jį „perjungė" į kitą mokslinių tyrimų režimą, padėsiantį daugiau sužinoti apie artimiausio Žemės kosminio kaimyno sandarą ir jame vykstančius fizinius procesus, sakoma pranešime.
Šiame vaizdo siužete pasakojama, kaip buvo atliekami LRO misijos tyrimai.
