Europos, JAV ir Izraelio mokslininkai pateikė peticiją Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministrui bei kitoms aukščiausioms Lietuvos politinės valdžios institucijoms dėl susiklosčiusios kritinės padėties Lietuvių kalbos institute.
Šių metų gruodžio 2 d. 35 mokslų daktarai ir profesoriai, įvairių mokslo organizacijų nariai iš Vokietijos, Belgijos, Rusijos, Čekijos, Italijos, Prancūzijos, Lenkijos, Šveicarijos, Danijos, Suomijos, Jungtinės karalystės, Izraelio ir Jungtinių Amerikos Valstijų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministrą bei į kitus aukščiausių Lietuvos politinės valdžios institucijų bei susijusių įstaigų vadovus dėl susiklosčiusios kritinės padėties Lietuvių kalbos institute.
„Mums, baltų kalbų tyrimams neabejingiems užsienio lingvistams, vienaip ar kitaip tenka bendradarbiauti su Lietuvių kalbos institutu“, sakoma peticijoje.
„Mums kelia susirūpinimą pastaraisiais metais pastebimai smukęs fundamentinių tyrimų lygis kadaise buvusiame žymiausiame lietuvių kalbos tyrimų centre. Mums regisi, kad dėl to kalta tiek Instituto vadovybės palaikoma į atsitvėrimą nuo pasaulinės lingvistikos nukreipta kalbos mokslo politika, tiek ir čia diegiamos mokslo įstaigai nederančios vadybos praktikos, kurių rezultatas − mokslo raidai itin nepalanki baimės ir suvaržymo atmosfera Instituto mokslininkų bendruomenėje, apie kurią mes pastaraisiais metais tolydžio girdime bendraudami su lietuvių kolegomis konferencijose, skaitydami lietuvišką spaudą arba sužinome kitais būdais.
Apie šiuos ir kitus negerus dalykus minime savo Peticijoje, kurios pirmasis tikslas, suprantama, ne pateikti išsamią mokslo padėties Institute analizę, bet atkreipti aukščiausios Lietuvos politinės valdžios dėmesį į jau ir iš toli pastebimus sisteminius mokslo politikos iškraipymus aukščiausią, valstybinį, statusą turinčiame mokslo tyrimo institute, kurie šią įstaigą pastaruoju metu sparčiai veda į degradavimą ir tarptautinę izoliaciją.
Vos vieną kitą Lietuvių kalbos instituto darbuotoją galima sutikti tarptautinėse lingvistikos konferencijose ar skaityti jų straipsnius, publikuotus tarptautiniuose recenzuojamuose žurnaluose. Vienintelis neabejotiną tarptautinį pripažinimą turintis Instituto profesorius Akselis Holvoetas buvo pašalintas iš jo 2010 m., ir tai kelia mums susirūpinimą.
Lietuvių kalbos institutas, biudžetinė įstaiga, Lietuvos valstybės lėšomis kaupianti dialektologinės, kalbos istorijos ir leksikografijos archyvus, šia medžiaga neleidžia naudotis kitiems mokslininkams mokslo tikslais. Dalykai, kurie yra savaime suprantami pvz. Vokiečių kalbos institutui (Institut für die Deutsche Sprache Mannheim), yra neįmanomi LKI. Europos sąjungoje siekiama padaryti lengvai prieinamą visą mokslui naudingą informaciją (plg.. CLARIN projektas), tuo tarpu LKI tiktai kaupia medžiagą ir jos naudojimą riboja net savo darbuotojams.
Nerimą kelia ir daugelis žinių iš Instituto mokslininkų kasdienybės – jau keletą rudenų iš eilės vėluojančios algos arba „nemokamos atostogos“, akademinės etikos ir kitokių pažeidimų gausybė. Šia Peticija kreipdamiesi į valdžios institucijas, geranoriškai tikėjomės diskretiško, abipusiu pasitikėjimu paremto, bendravimo, tačiau pirmiau nei atsakymo iš tų institucijų, į kurias kreipėmės, sulaukėme keistos reakcijos iš Lietuvių kalbos instituto valdžios atstovų, kuriais Peticijoje ir reiškiame nepasitikėjimą.
Instituto tarybos vardu prof. Sergėjus Temčinas Peticijos signatarams išsiuntinėjo savo sudarytą „klausimyną“, kuriuo kiekvienas signataras tikrinamas, kokius jis žino peticijoje apibendrintai nusakytus neskaidrumo ar kitų pažeidimų atvejus ir tarsi kviečiamas „geranoriškai bendradarbiauti“ tikrinant (suprask − paneigiant) Peticijoje išdėstytus faktus.
Tokia negirdėta ir reagavimo į peticijas įstatymą pažeidžianti praktika mus, šį dokumentą rengusius, nemaloniai nustebino ir verčia manyti, kad atmosfera toje įstaigoje yra netgi blogesnė nei manėme iš pradžių. Todėl nusprendėme savo peticijos tekstą perduoti žiniasklaidai, idant joje minimos problemos nebūtų sprendžiamos tik formalaus atsirašinėjimo keliu. Norime pabrėžti, kad intensyvėjant tarptautiniam bendradarbiavimui su Lietuvos mokslo įstaigomis, mokslo organizacijų ir darbo santykių atitikimas Europos normoms nėra kurios nors šalies „vidaus reikalas“. Mes tikime, kad Lietuvos Vyriausybė, šio Instituto steigėja, yra pajėgi pati padaryti objektyvų tiek mokslinės, tiek finansinės veiklos auditą, kuriuo patikrintų Peticijoje minimus nusižengimus ir kuriam išvadų „nesufleruotų“ LKI administracija ir jos atstovai. Audito objektyvumui užtikrinti „stebėtojais“ galėtų būti pakviesti abiejų pusių atstovai“, sakoma viešai paskelbtame užsienio lingvistų peticijos tekste.
Peticiją pasirašė:
em. Prof. Mag. Dr. Werner Abraham Universität Wien, Allg. Sprachwissenschaft Studies in Language/LA/SLCS/SDG
Peter M. Arkadiev PhD, senior researcher, Institute of Slavic Studies of the Russian Academy of Sciences; Assistant Professor, Institute of Linguistics of the Russian State University for the Humanities; Leading researcher, Institute of Modern Linguistic Research of the Sholokhov Moscow State University for the Humanities.
3. Julia A. Arskaja Assistant Professor Chair of Russian Language and General Linguistics Irkutsk State University Russia
4. Kasper Boye, Associate Professor, PhD Linguistics Department of Scandinavian Studies and Linguistics University of Copenhagen Denmark
5. Prof. Greville Corbett, AcSS, AE, Fellow of the British Academy Distinguished professor of Linguistics Faculty of Arts & Human Sciences University of Surrey United Kingdom
6. Nina Dobrushina, Assistant Professor
National Research University Higher School of Economics Faculty of Philology Russia
7. Francesca Fici - Professor of Slavic Linguistics Università di Firenze Italy
8. Doc. Dr. Mirjam Fried, Chair Department of Linguistics Charles University Faculty of Arts Czech Republic
9. PD Dr. Natalia (Wladimirowna) Gagarina Programmbereichskoordinatorin Projekte: PB2, BIVEM, DiscourseBiSLI, Tell_Imp, COST, FREPY Zentrum für Allgemeine Sprachwissenschaft Germany
10. Lucyna Gebert, Professor of Slavic Linguistics, University of Rome "La Sapienza" Italy
11. Doc. Dr. phil. Markus Giger Univerzita Karlova v Praze – Filozofická fakulta Ustav východoevropských studií Czech Republik
12. Prof. Dr. Jasmina Grković-Major Department of Serbian Language and Linguistics Faculty of Philosophy Serbia
13. Zlatka Guentchéva Senior Researcher Emerita LACITO (Languages and Civilizations with Oral Traditions) at CNRS (National Centre for Scientific Reaserch, France) France
14. Professor, dr. phil. Peter Harder Inst.f. Engelsk, Germansk og Romansk/ Dept of English, Germanic and Romance Studies University of Copenhagen Denmark
15. Prof. Dr. em. Bernd Heine Fellow of the British Academy, Institut für Afrikanistik Universität zu Köln Germany
16. Juniorprofessor Ph.D. László Károly, Johannes Gutenberg-Universität Mainz, Seminar für Orientkunde Germany
17. Dr. Petar Kehayov Postdoctoral Research Fellow University of Regensburg / University of Tartu
18. Dr. Leonid Kulikov Ghent University Faculty of Arts and Philosophy Linguistics Department Belgium
19. James E. Lavine Professor of Linguistics Director, Linguistics Program Bucknell University Pennsylvania, USA
20. Prof. em. Volkmar Lehmann Universität Hamburg Institut für Slavistik Germany
21. Dr. Natalia Levshina Postdoctoral Research Fellow F.R.S.- FNRS Université catholique de Louvain Institut Langage et Communication Belgium
22. Prof. dr hab. Jadwiga Linde-Usiekniewicz Department of General Linguistic, East-Asian Comparative Linguistics and Baltic Studies Faculty of Polish Uniwersity of Warsaw Editor-in-Chief of “Baltic Linguistics”
23. Dr. Liina Lindström, Researcher University of Turku & University of Tartu Department of Finnish and Finno-Ugric Linguistics Finland
24. Thomas Olander Associate Professor, Ph.D. Roots of Europe Department of Scandinavian Studies and Linguistics University of Copenhagen Denmark
25. Univ.-Prof. Dr. Anneli Sarhimaa Northern European and Baltic Languages and Cultures Dept. of English and Linguistics, Johannes Gutenberg-Universität Mainz
26. Prof. Dr. Habil. Irena Sawicka Instytut Slawistyki PAN Poland
27. Dr. Lea Sawicki Dept of Linguistics Hebrew University of Jerusalem Mt. Scopus Israel
28. Dr. Ilja A. Seržant (Academic employee, DATO Project Leader) University of Konstanz Department of Linguistics, Germany
29. Krzysztof Stroński, Ph.D. D.Litt., Asisstant Professor Chair of Oriental Studies Adam Mickiewicz University Poland
30. Doc. Dr. Bohumil Vykypěl, Senior Fellow Institute of the Czech Language Academy of Sciences of the Czech Republic Czech Republic
31. Dr. Ruprecht von Waldenfels Institut fuer slavische Sprachen und Literaturen Universität Bern Switzerland
32. Prof. Dr. Daniel Weiss Professor für Slavische Sprachwissenschaft Universität Zürich Slavisches Seminar Switzerland
33. Prof. Dr. Björn Wiemer Professor für Slavische Sprachwissenschaft Johannes-Gutenberg-Universität Institut für Slavistik Germany
34. Prof. Dr. Alena Witzlack-Makarevich Christian-Albrechts-Universität zu Kiel Germany
35. PhD Natalia Zaika Senior Researcher, Institute for Linguistic Studies, Russian Academy of Sciences Saint-Petersburg, Russia
