Specialistai perspėja, kad dėl klimato kaitos spartėja 12 pavojingiausių ligų plitimas. Manoma, kad pirmuosius artėjančios epidemijos požymius aptikti padės laukinių gyvūnų stebėjimo sistema.
12 žmonėms ir gyvūnams mirtinai pavojingų ligų, mokslininkų pramintų „mirtinuoju tuzinu“, vis labiau plečia savo geografinę aprėptį, rašo britų dienraštis „Times“.
Laukinės gamtos apsaugos draugijos (Wildlife Conservation Society, WCS) ekspertai – veterinarai ir kitų sričių specialistai – tvirtina, kad Ebolos karštinė, cholera, maras, miegligė ir kitos itin pavojingos ligos dėl besikeičiančio klimato vis labiau plinta po pasaulį. Pasak mokslininkų, stebint laukinių gyvūnų sveikatos būklę galima nustatyti pirminius artėjančios epidemijos požymius ir išgelbėti milijonų žmonių gyvybę.
Specialistai ragina visame pasaulyje steigti laukinės gamtos monitoringo sistemas, kad būtų galima laiku pastebėti pirmuosius šių ligų simptomus, kol jos dar neapniko žmonių. Kai kuriuose pasaulio regionuose tokie stebėjimo tinklai jau sukurti ir sėkmingai gelbsti žmonių gyvybes, teigia dienraštis.
WCS veterinarijos skyriaus vadovas daktaras Williamas Kareshas, sakydamas kalbą Barselonoje vykstančioje Tarptautinės gamtosaugos sąjungos (IUCN) konferencijoje, pabrėžė, kad potenciali klimato pokyčių įtaka ligų plitimui kelia vis didesnį susirūpinimą. Pristatydamas savo pranešimą, pavadintą „Mirtinasis tuzinas“, mokslininkas pažymėjo, jog ligų plitimą skatina temperatūros ir kritulių režimo pokyčiai, nors tokio reiškinio priežastys ne visada yra aiškios.
Ligų plitimo gyvūnų populiacijose stebėjimas padės laiku imtis reikiamų priemonių ir žmonėms, ir ekonomikai apsaugoti, rašo „Times“. „Šiandien mes kviečiame imtis visuotinių pastangų užkirsti kelią ligoms viso pasaulio mastu. Mūsų ilgalaikis tikslas – sukurti planetoje globalinį laukinių gyvūnų sveikatos stebėjimo tinklą“, – sakė daktaras Kareshas.
Šio sumanymo sėkmė jau patvirtinta eksperimentiškai: Konge veikia medžiotojų ir kitų vietinių gyventojų, stebinčių gyvūnų būklę, tinklas. Jie praneša apie miškuose pastebėtus gorilų ir šimpanzių, užsikrėtusių Ebolos karštinės virusu, lavonus. Jų pastangomis Kongo šiaurėje jau trejus metus pavyksta apsaugoti žmones nuo šios mirtinos infekcijos protrūkio, rašo „Times“.
Kol medžiotojai nebuvo įtraukti į šį projektą, jie parnešdavo pastipusius gyvūnus į savo kaimus, taip spartindami Ebolos viruso plitimą tarp žmonių.
Panašios programos įgyvendinamos ir Pietų Amerikoje, čia jau pradedama rinkti duomenis apie klimato pokyčių poveikį tokioms pavojingoms ligoms, kaip, pavyzdžiui, geltonoji karštinė. Dabar tuose regionuose, kur nustatomi infekcijos židiniai tarp primatų, pradedama vietinių gyventojų vakcinacija.
Mokslininkai gyvūnus laiko vertingais klimato pokyčių indikatoriais, nes jiems retai kada pavyksta taip greitai prisitaikyti prie permainų, kad šios liktų nepastebėtos. Gyvūnus puolančias naujas ligų atmainas ar neįprastus infekcijų plitimo dėsningumus dažnai lemia besikeičiantis klimatas, rašo „Times“.
Kaip jo pokyčiai gali paveikti ligų plitimą? Klimato atšilimas prailgina ligų sukėlėjų ir jų pernešėjų egzistavimą. Vandens trūkumas ir kitos problemos, kylančios dėl galvijų ir kitų naminių gyvulių priežiūros, gali paskatinti dažnesnius jų kontaktus su laukiniais gyvūnais. Kritulių kiekio ir laiko režimo kitimas prisideda prie geresnio ligų sukėlėjų išgyvenimo ir plitimo.
Į „mirtinąjį tuziną“ įeina tokios ligos, kaip cholera (šilumoje jos sukėlėjas ilgiau išlieka gyvybingas), Laimo liga ir babeziozė, kurias platina erkės, bei paukščių gripas, kurio plitimą gali skatinti dėl klimato pokyčių kylantys paukščių migracijos sutrikimai.
Maliarija – dar viena liga, kurios arealas dėl besikeičiančio klimato turėtų padidėti – iš šio sąrašo buvo išbraukta, nes žmonėms pavojingi jos sukėlėjai gyvūnams pavojaus nekelia, rašo „Times“. Kita WCS atstovė Kristina Smith konferencijoje pareiškė, kad dabar mokslininkai pradeda tirti klimato poveikio ligoms tendencijas. „Jau nuaidėjo pavojaus signalas. Laukinė gamta gali tapti mūsų „ankstyvojo perspėjimo sistema“, – sakė ji.
Dėl klimato permainų artėjančios infekcijos
Paukščių gripas. Padažnėjusios audros trikdo paukščių migraciją ir veja užsikrėtusius paukščius į paprastai jų nelankomus regionus, kur jie dažniau kontaktuoja su naminiais paukščiais.
Babeziozė. Šią ligą, kuri kelia vis didesnį pavojų žmonėms, platina erkės. Kai kurių specialistų manymu, erkių populiacijos „demografinį bumą“ paskatino klimato pokyčiai Rytų Afrikoje.
Cholera. Šiltame vandenyje jos sukėlėjai jaučiasi tiesiog puikiai. Pasaulinis atšilimas sukels choleros epidemijas.
Ebolos karštinė. Nustatytas jos ryšys su kritulių režimo pokyčiais. Ši liga mirtinai pavojinga goriloms, šimpanzėms ir žmonėms.
Odos ir žarnyno parazitai. Klimato šiltėjimas ir gausėjantys krituliai padės šiems parazitams išgyventi. Jie kelia vis didesnį pavojų žmonėms ir gyvūnams.
Laimo liga. Dėl pokyčių baltauodegių elnių ir kai kurių rūšių pelių populiacijose ši liga, kurią platina erkės, išplito JAV šiaurėje ir jau pasiekė Kanadą.
Maras. Mirtinai pavojingas ir žmonėms, ir gyvuliams. Platina graužikai ir blusos, kurių arealai klimatui šiltėjant keičiasi.
„Raudonieji potvyniai“. Taip vadinamas kai kurių rūšių jūržolių žydėjimas. Šis reiškinys mirtinai pavojingas žmonėms, nes žydinčios jūržolės išskiria vadinamuosius „raudonojo potvynio“ toksinus (brevetoxins), taniną ir saksitoksinus.
Rifto slėnio karštinė. Virusinė infekcija, daranti didelę žalą žmonių sveikatai, apsirūpinimui maisto produktais ir visai ekonomikai, ypač Afrikos ir Artimųjų Rytų regionuose.
Miegligė. Šios ligos platintojos – musės cėcė – arealas šiuo metu keičiasi.
Tuberkuliozė. Žmonės gali užsikrėsti tuberkulioze gerdami sergančios karvės pieną. Dėl atšilimo senka upės, ir dėl to naminius gyvulius teks girdyti tose vietose, į kurias atsigerti ateina užsikrėtę laukiniai gyvūnai.
Geltonoji karštinė. Ją perneša moskitai. Manoma, kad kritulių kiekio ir temperatūros režimo permainos prisidės prie moskitų plitimo į naujus arealus.
