Merkurijaus orbitą pasiekęs NASA kosminis zondas „Messenger" siunčia į Žemę pirmąją iki šiol nematytos šios planetos paviršiaus dalies nuotrauką.
„Messenger" kosminio aparato, tapusio pirmuoju kosmoso tyrimų istorijoje dirbtiniu Merkurijaus palydovu, atsiųstoje nuotraukoje bus matyti iki šiol nenufotografuota planetos pietų ašigalio sritis. NASA šią nuotrauką viešai paskelbs artimiausiu metu, pranešė „Space.com“.
„Messenger" buvo įvestas į Merkurijaus orbitą kovo 17 dieną. NASA šį kosminį zondą paleido 2004 m. rugpjūtį, šiai tyrimų programai buvo skirta 446 mln. dolerių. Planuojama, kad „Messenger“ tirs Merkurijų mažiausiai vienerius metus.
Dabar šis kosminis aparatas skrieja orbita, kurios artimiausias taškas yra už 200 km nuo Merkurijaus paviršiaus, o tolimiausias – už 15 000 km, sakoma pranešime. Kol kas jis veikia bandomuoju režimu, nes mokslininkai tikrina „Messenger" sistemas po įvedimo į Merkurijaus orbitą manevrų. Skelbiama, kad bandymų metu kosminio zondo MDIS (Mercury Dual Imaging System) sistemos fotokameros padarys 1549 planetos paviršiaus nuotraukas.
Skelbiama, kad šiandien, antradienį, per daugiau nei 6 valandas „Messenger" iš viso padarys 364 Merkurijaus nuotraukas. Aparato bandymai bus užbaigti balandžio 4 dieną.
Tyrimų programos metu „Messenger" turėtų iš viso į Žemę persiųsti maždaug 75 000 nuotraukų, kuriose bus užfiksuotas visas Merkurijaus paviršius. Jos padės mokslininkams tyrinėti šios planetos geologinius ypatumus, daugiau sužinoti apie jos susiformavimą ir istoriją.
Pirmasis prie Merkurijaus priartėjęs kosminis aparatas buvo 8-ąjį praėjusio amžiaus dešimtmetį NASA paleistas kosminis zondas „Mariner 10". Jis buvo priartėjęs prie Merkurijaus tris kartus.
„Tai atsitinka tik kartą žmonijos istorijoje, ir tai dar tik pati pradžia" – taip pirmąją mokslinę Žemės misiją, skirtą Merkurijui tirti iš jo orbitos, pavadino NASA mokslinių misijų vadovas Edas Weileris.
„Messenger" šiuo metu skrieja aplink arčiausiai Saulės esančią planetą, apsisukdamas aplink ją kas 12 valandų.
Kosminiame aparate yra 7 moksliniai prietaisai, tarp jų dviejų kamerų vaizdo fiksavimo sistema MDIS (Mercury Dual Imaging System), skirta planetos paviršiaus stebėjimams, jos paviršiaus bei atmosferos cheminei sudėčiai tirti skirtas MASCS (Mercury Atmospheric and Surface Composition Spectrometer) spektrometras bei didelės energijos dalelių bei plazmos tyrimams naudojamas EPPS (Energetic Particle and Plasma Spectrometer) spektrometras.
