Masyvių žvaigždžių gyvenimas paprastai baigiasi galingu sprogimu. Dabar mokslininkai nustatė, jog tokie sprogimai dažnai gali būti lydimi papildomo sprogimo – savotiško „aido“. Tokią išvadą priėjo astrofizikai, išanalizavę duomenis apie milžiniškos galios sprogimą, įvykusį Jaučiaganio žvaigždyne.
NASA nuotr.
Pats sprogimas buvo pastebėtas 2008 metų kovo mėnesį. Tepraėjus 15 sekundžių, kuomet sprogimą užfiksavo orbitinis teleskopas „Swift“, žybsnį buvo galima matyti net ir plika akimi. Reikia nepamiršti, jog iki sprogimo židinio atstumas nuo Žemės siekė 7,5 milijardus šviesmečių.
Reiškinys buvo pavadintas GRB 080319B (GRB – „gama sprogimas“). Jau pirminiai stebėjimų duomenys optiniame, gama ir rentgeno spindulių diapazone patvirtino, jog ryškų žybsnį sukėlė didžiulis žvaigždės sprogimas, tačiau kad būtų galima padaryti galutines išvadas, stebėjimų duomenis teko išanalizuoti. Ir štai dabar pasirodė galutiniai tyrimo duomenys, paskelbti žurnale „Nature“.
Tai buvo gana įspūdingas tyrimas – jame dalyvavo 93 fizikai iš viso pasaulio. Pirmiausia mokslininkai pabandė įminti neįprasto žybsnio ryškumo paslaptį. Tyrimo rezultatai parodė, jog tai galėjo lemti du pagrindiniai faktoriai – sprogimo bangos kryptis ir jos sklidimo greitis.
Pasirodo, sprogimo banga buvo nukreipta praktiškai Žemės link, o kosmine erdve ji sklido 99,9999% šviesos greičio.
Papildomų orbitinio teleskopo duomenų analizė atskleidė dar vieną įdomią detalę – pasirodo, pirmasis labai ryškus sprogimas buvo lydimas kito, mažesnio, sprogimo bangos. Taigi, vieno stebėjimo metu mokslininkams pavyko užfiksuoti du vienas paskui kitą įvykusius sprogimus.
Autorių nuomone, tokiu „pasikartojančiu“ sprogimu gali pasižymėti visi ryškūs gama žybsniai, tačiau tuo tvirtai įsitikinti yra sudėtinga, nes užfiksuoti panašų sprogimą nelengva. Šį sykį mokslininkams tiesiog pasisekė, jog sprogimo banga buvo nukreipta tiesiai į Žemę.
Jei tokios galios sprogimas būtų įvykęs mūsų galaktikoje, pažymi tyrėjai, jo pasekmės Žemei būtų labai skaudžios.
