Švedijos Nobelio premijos komitetas 2011 m. Nobelio medicinos premiją skyrė trims JAV ir Prancūzijos mokslininkams.
Šiemet ši premija buvo padalinta perpus ir skirta amerikiečiui Bruce'ui A. Beutlerui ir prancūzui Jules A. Hoffmannui už jų atradimus, susijusius su įgimto imuniteto stiprinimu. Antroji premijos dalis atiteko amerikiečių mokslininkui Ralphui M. Steinmanui už dentritinių ląstelių atradimą ir jų vaidmens įgyjamo imuniteto procesuose tyrimus.
10 mln. Švedijos kronų (apie 3,8 mln. litų) premija ir diplomai laureatams bus įteikti gruodžio 10 dieną Stokholme vyksiančioje iškilmingoje apdovanojimų ceremonijoje.
Pernai Nobelio medicinos premija atiteko Didžiosios Britanijos fiziologui Robertui Edwardsui. Nobelio komitetas šį apdovanojimą jam skyrė „už apvaisinimo in vitro išvystymą“. Dirbtinis apvaisinimas suteikė viltį susilaukti vaikų daugeliui porų, kurios negalėtų to padaryti natūraliu būdu. Vaisingumo problemų turi daugiau kaip 10 proc. porų visame pasaulyje.
Nobelio premija už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje įsteigta 1901 metais. Iki šio laiko ji buvo įteikta 101 kartą. Pats jauniausias jos laureatas buvo vienas iš insulino išradėjų kanadietis Frederickas G. Bantingas, gavęs ją 1923 metais, kai jam buvo 32-ji. Seniausiu Nobelio medicinos premijos laureatu 1966 m. tapo amerikiečių mokslininkas Peytonas Rousas, kuriam tuomet buvo 87 metai.
