Protingų nežemiškų būtybių signalų reikia ieškoti ne tik danguje. Jų paliktų pėdsakų reiktų dairytis ir Žemėje, tvirtina mokslininkas.
Bet kokia protinga nežemiška būtybė apie savo egzistavimą greičiausiai nepraneš susprogdindama Baltuosius rūmus, rašo astrobio.net.
Dauguma mokslininkų tikisi jų egzistavimo įrodymų rasti dangaus platybėse, ieškodami iš tolimose žvaigždėse ateivių civilizacijų sklindančių radijo signalų. Tačiau tokios pastangos taip pat kelia pavojų, kad bus paržiūrėti praeityje ateivių čia pat, Žemėje, palikti ženklai.
Jei ateiviai tikrai paliko savo pėdsakus Žemėje, reiktų ieškoti galimų ateivių technologijos ženklų, analizuoti Žemės organizmų DNR ir juose žvalgytis protingų žinučių. Tokia kriminalinių tyrimų laboratorijos darbą primenanti paieška papildytų, o ne pakeistų nežemiško intelekto paieškas (angl. Search for Extra-Terrestrial Intelligence – SETI) vykdančius astronomus, kurie ir toliau dairytųsi po dangų, teigia Arizonos valstijos universiteto fizikas ir kosmologas Paulas Daviesas.
„Mano pasiūlymo tikslas – mažai grupei didvyriškų radijo astronomų tenkančią naštą paskirstyti ant visos mokslinės bendruomenės pečių. Tokie projektai, kaip nežemiško intelekto paieškos genome, yra bandymas papildyti nežemiško intelekto paieškas radijo signaluose, o ne joms pakenkti“, – aiškino jis.
P. Daviesas ragina mokslininkus praplėsti savo mąstymą ir pagalvoti apie tai, kur ir kaip ateiviai galėjo palikti savo ženklą. Nežemiško intelekto paieškoms skyręs tris dešimtmečius, savo idėjas mokslininkas išdėstė knygoje „The Eerie Silence“ ir ne viename straipsnyje.
Tačiau P. Daviesas nemano, kad tokia protinga nežemiška gyvybė būtinai egzistuoja. Nepaisant daugybės ateivių paieškoms atiduotų metų, jis šią adatos paiešką šieno kupetoje apibūdina kaip „paiešką neturint jokių užuominų, ar ten iš viso yra adata, ar kokio dydžio gali būti šieno kupeta“.
Tačiau SETI astronomai nesitiki, kad ateiviai apdairiai pasiųs žinutę tiesiai į Žemę, tad neignoruoja ir kitų galimybių. Per paskutiniuosius 50 metų pasigirdusiuose siūlymuose taip pat kalbama apie nežemišką radio pranešimų srautą, kuris mus aplenkia, ar galingą radijo ar optinį švyturį, kuris nuolat apžvelgia Paukščių Tako galaktiką.
Labai pažengę ateivių civilizacijos galbūt sukūrė didžiulius astroinžinerijos projektus, vadinamus Dysono sferomis, leidžiančiomis tiesiogiai išgauti žvaigždžių energiją. Aplink žvaigždę sukurdami medžiagos kiautą, ateiviai ne tik išgautų didžiąją dalį žvaigždės šilumos, bet ir sukurtų unikalią infraraudonųjų spindulių žymę, kurią Žemės astronomai galėtų aptikti.
Taip, kaip mes siunčiame kosmosą tyrinėjančius robotus, ateivių civilizacijos strateginėse vietose, tokiose kaip asteroidų žiedas, taip pat galėjo palikti „snaudžiančius“ palydovus. Žemės astronomai galėtų bandyti tokių palydovų ieškoti ar netgi į tokias numanomas vietas pasiųsti radijo signalus ir pabandyti šiuos palydovus „pažadinti“.
Taip pat egzistuoja tikimybė, kad praeityje Žemėje apsilankę ateiviai paliko daug arčiau namų esančių ženklų. Tačiau tikimybė ir visatos amžiaus trukmė leidžia manyti, kad visi tokie nežemiškų būtybių vizitai įvyko dar prieš Žemėje atsirandant žmonėms, tvirtina P. Daviesas.
Tai reiškia, kad po tokių apsilankymų palikti ateivių pėdsakai turėjo išlikti šimtus milijonų ar milijardų metų, kad žmonės šiandien galėtų juos aptikti.
„Jei Žemėje yra kita gyvybės forma, mes ją galėtume rasti per 20 metų. Jei tik pasivarginsim paieškoti. Žinoma, jos gali ir nebūti, tačiau apieškoti savo pačių planetą yra daug lengviau nei ieškoti kitoje“, – žurnalui „Astrobiology“ teigė mokslininkas.
Ne žmonių paliktos branduolinių atliekų nuosėdos, susidedančios iš plutonio, būtų užuomina dirbtinę nežemišką jų kilmę, nes natūralios nuosėdos būtų jau seniai suirę, aiškina P. Daviesas. Žemės gelmėse ar Mėnulyje taip pat gali būti paslėptos kalnakasybos ar karjerų eksploatavimo žymės.
Turint omenyje geologinį ir orų poveikį, mažai tikėtina, kad per šimtus milijonų Žemėje galėjo išlikti ateivių „žinutės butelyje“ ar artefaktai.
Galbūt įdomiausia tikimybė – kad ateiviai naudojo bioinžineriją ir po savęs Žemės gyvybės DNR tyčia ar netyčia paliko savo pėdsakų ar žinučių. Gyvybės formų save saugoti linkusi prigimtis galėtų padėti užtikrinti, kad tokios biologijoje įspaustos žinutės išliktų.
Mokslininkai ir studentai galėtų padėti atlikti nežemiško intelekto paiešką genuose, teigia P. Daviesas. Didžiąją dalį darbo, anot jo, galėtų atlikti kompiuterinės programos.
Ateivių bioinžinerija taip pat galėjo sukurti „šešėlinę gyvybės biosferą“, besiremiančią kitokia biochemija, nei Žemėje esančios gyvybės formos. To pavyzdžiai būtų gyvybės formos, nenaudojančios DNR ar proteinų, ar savo biocheminėje sudėtyje turinčios kitokių elementų, nei visi kiti Žemėje esantys gyvi organizmai. Mokslininkai jau bando surasti tokias „šešėlines biosferas“, tačiau dairomasi natūralių, o ne dirbtinių.
Jei mokslininkai aptiks „keistų“ šešėlinių organizmų, kurie vystėsi atskirai nuo Žemės gyvybės, tai dar nebūtinai reikš protingų ateivių įsikišimą. Tačiau toks atradimas suteiktų daugiau pagrindo minčiai, kad turint tinkamas sąlygas, egzistuoja tikimybė, kad gyvybė atsiras, ir kad tai nėra tik vieną kartą pasitaikantis atsitiktinumas, sako P. Daviesas. O tai padėtų visiems pasijusti bent šiek tiek mažiau vienišais.
