Pirmą kartą besiformuojančioje saulės sistemoje astronomai aptiko vandens garų debesį, kuris yra pakankamai šaltas kometoms susiformuoti. Laikui bėgant šios kometos gali atgabenti vandenį į sistemos planetas.
Šis vandens garų debesis yra TW Hydra žvaigždės sistemoje Hidros žvaigždyne, 176 šviesmečių atstumu nuo Žemės.
Tyrėjai pasinaudojo Heršelio Kosmoso Observatorijoje esančiu heterodino tolimųjų infraraudonųjų spindulių instrumentu (HIFI) bei aptiko cheminius vandens pėdsakus.
Šis atradimas parodo, kad gyvybei atsirasti reikalingos medžiagos sistemoje egzistuoja dar prieš pačių planetų susikūrimą. Taip buvo manyta ir anksčiau, tačiau dabar tai įrodyta stebėjimais.
Anksčiau mokslininkai aptiko šiltus vandens garus netoli centrinės žvaigždės esančiame dulkių debesyje, iš kurio formuojasi planetos, tačiau dabar aptiktas labai didelis ir reikiamos temperatūros garų kiekis. Teigiama, kad kuo daugiau vandens garų bus šiame žiede, tuo didesnė tikimybė, kad iš jo susiformavusios kometos pasieks naujas planetas.
TW Hydra žvaigždės sistemoje vykstantys procesai yra labai panašūs į tuos, kurie vyko mūsų Saulės sistemos susikūrimo laikotarpiu. Saulės sistema taip pat turi panašų vandens garų žiedą, vadinamą Koiperio juosta. Teigiama, kad tokio tipo žieduose iš ledo susiformuojančios kometos į planetas atneša didelius kiekius vandens.
HIFI padeda mokslininkams geriau suprasti, kaip vanduo atkeliauja į kietąsias planetas. TW Hydra ir jos ledo žiedas yra tik ankstyvojoje sistemos kūrimosi stadijoje, tačiau mokslininkai mano, kad tokie procesai galėjo vykti ir kitose sistemose. Dėl šios priežasties visatoje gali būti begalė planetų, kuriose yra gausu skysto vandens.