„Vorai“ Marse - tai keisti geologiniai fenomenai. Tai - įtrūkimų sistemos, kurios susijungia tarpusavyje sudarydamos į vorus panašias formas. Nieko panašaus Žemėje aptikta nėra. Iki šiol manyta, kad „vorai“ matomi tik arčiau pietinio poliaus ir susidaro dėl iš Marso gelmių besiveržiančių dujų. Tačiau dabar Marsą internete tyrinėjantys entuziastai „vorų“ aptiko ir kitose planetos paviršiaus vietose.
„Vorai“ Marso pietų ašigalio apylinkėse susidaro todėl, kad žiemos metu grunte suledėja anglies dvideginis. Kuomet saulė vėl pašviečia į šią vietovę, spinduliai praeina pro skaidrų sušalusį vandenį ir įkaitina žemę. Anglies dvideginio ledas išsilydo, išsiveržia ir dujos pasklinda palei grunto paviršių, palikdamos į medžio šaknis panašų darinį. Šis fenomenas Žemėje niekuomet neįvyksta ir yra neįmanomas.
Anglies dvideginis Žemėje sušaltų į ledą prie maždaug -80 laipsnių Celsijaus. Tai, aišku, mūsų planetoje, kurios atmosfera yra nelyginamai storesnė už Marso, yra neįmanoma. Marse arčiau ašigalių žiemos metu temperatūra nukrenta ir iki 125 laipsnių žemiau nulio. Grunte esantis anglies dvideginis sušąla (tampa vadinamuoju sausu ledu) po įprastu vandens ledu. O po to įšilęs atitirpsta, palikdamas keistas į vorus panašias žymes.
Tai kaip taip gali būti, kad „vorai“ pastebimi ir toliau nuo polių? Mokslininkai mano, kad yra tik vienas paaiškinimas - anglies dvideginio suledėjimui reikalingos sąlygos pasiekiamos kur kas didesniame plote, nei iki šiol manyta. Kol kas net negalima pasakyti, kokio dydžio tas plotas, nes entuziastai „vorus“ tolėliau nuo pietų ašigalio aptiko tik dabar.
Įdomu tai, kad šį atradimą padarė ne mokslininkai, o entuziastai, pasinaudodami specialiai tam sukurta internetine platforma. „Planet Four: Terrains“ projektas leidžia bet kam pasijusti mokslininkais ir žymėti įvairius Marso landšafto darinius. Entuziastai jau peržiūrėjo ir pažymėjo daugiau nei 20 tūkstančių atvaizdų. Ir, aišku, prisidėjo prie vieno atradimo - dabar žinome, kad Marso „vorai“ yra kur kas labiau paplitę, nei manyta anksčiau.
