Šiandien ES paskelbė apie naujas dotacijas, kuriomis bus siekiama mažinti valstybių narių mokslinių tyrimų kompetencijos skirtumus ir visoje Europoje didinti konkurencingumą bei skatinti ekonomikos augimą, pranešė Europos Komisijos atstovybė Lietuvoje.
Šios dotacijos bus skiriamos pagal naują mokslo įstaigų susiejimo (angl. Teaming) priemonę ir padės gerinti mokslinių tyrimų rezultatus ir didinti investicijas prasčiau mokslinius tyrimus vykdančiose šalyse. Iš programos „Horizontas 2020“ lėšų finansuoti buvo atrinktas 31 šių šalių projektas, pagal kuriuos turi būti parengti veiklos planai kurti naujus kompetencijos centrus, bendradarbiaujant su didžiausiomis visos Europos mokslo įstaigomis.
Už mokslinius tyrimus, mokslą ir inovacijas atsakingas Europos Komisijos narys Carlosas Moedasas sakė: „Kalbant paprastai norime, kad programos „Horizontas 2020“ lėšos pasiektų kuo daugiau įvairių universitetų ir mokslinių tyrimų institutų. Esame pasiryžę padaryti viską, kad mokslinių tyrimų ir inovacijų procesai neaplenktų nė vienos Europos vietos. Tai galima pasiekti mokslo įstaigų susiejimo programa, pagal kurią sukuriama pačių stipriausių ir didžiausią potencialą turinčių mokslo įstaigų partnerystė. Programa „Horizontas 2020“ atlyginama už kompetenciją ir, svarbiausia, už kompetencijos siekimą“.
Pirmiesiems finansuoti atrinktiems mokslo įstaigų susiejimo projektams vadovaus mokslinių tyrimų institutai arba agentūros ir nacionalinės ar regioninės valdžios įstaigos. Pirmuoju šio veiksmo etapu kiekvienam projektui bus skirta iki 500 000 EUR (iš viso 14,5 mln. EUR) veiklos planams, susijusiems su naujų kompetencijos centrų kūrimu arba esamų centrų atnaujinimu, parengti.
Finansuojami projektai – tai partnerystės projektai visoje Europoje. Pavyzdžiui, Slovėnijos institutas, bendradarbiaudamas su Švedijos Karolio institutu, siekia sukurti medicinos inovacijų srities kompetencijos centrą. Kitas sėkmingo projekto pavyzdys: Bulgarijos institutas, bendradarbiaudamas su Vokietijos Makso Planko draugija, siekia sukurti tvarių biotechnologijų kompetencijos centrą.
Mokslo įstaigų susiejimo projektai yra svarbi ES pastangų išlaisvinti Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų potencialą dalis. Susiejimo projektuose gali dalyvauti visos nuo 2004 m. į ES įstojusios valstybės narės, taip pat Portugalija ir Liuksemburgas bei aštuonios programos „Horizontas 2020“ asocijuotosios šalys, nepriklausančios ES. Susiejimo projektai joms padės atverti naujų bendradarbiavimo perspektyvų, sukurti naujus mokslo tinklus ir išnaudoti naujas rinkos galimybes.
Visus projektus atrenka nepriklausomi ekspertai, laikydamiesi standartinės programos „Horizontas 2020“ tvarkos. Šis veiksmas vykdomas dviem etapais. Pirmojo etapo finansavimas teikiamas būsimo centro „verslo planui“ kurti. Antruoju etapu gali būti atrinkta iki dešimt tokių projektų, kuriems, atlikus konkurencingumo peržiūrą, gali būti skiriamas finansavimas centro kūrimui remti. Pirmojo etapo pasiūlymų (atrinktas 31 pasiūlymas iš 169 pateiktų) finansavimas siekia 14,5 mln. EUR, o antrajam etapui šiuo metu numatoma skirti apie 87 mln. EUR. Taip pat gali būti išnaudotos mokslo įstaigų susiejimo projektų ir sanglaudos politikos sąveikos teikiamos galimybės, t. y. antruoju etapu gali būti panaudotos struktūrinės lėšos kompetencijos centrų projektų įgyvendinimui paremti ir infrastruktūrai bei dideliems įrenginiams, kuriems mokslo įstaigų susiejimo projektų dotacijomis finansavimas neteikiamas, finansuoti.
Pagal ES mokslinių tyrimų finansavimo programą „Horizontas 2020“ bus skirta iki 800 mln. EUR svarbioms priemonėms, kuriomis siekiama paskatinti dalyvauti tas valstybes nares, kurių mokslinių tyrimų rezultatai prastesni. Šios priemonės – tai mokslo įstaigų susiejimo projektai, poriniai projektai (institucijų tinklai, kuriais remiami darbuotojų mainai, ekspertų konsultacijos ir parama), taip pat speciali nauja EMTE katedrų priemonė (IP/14/125), sakoma pranešime.
