Europos kosmoso agentūra paleido pirmąjį iš šešių Koperniko programos palydovų, kurie gali daug veiksmingiau sekti Žemės paviršių, studijuoti klimato kaitą, prognozuoti gamtos nelaimes ir padėti susitvarkyti su jų padariniais. Europos sąjungos lyderiai šią programą vadina didžiausiu užmoju pasaulyje ištirti Žemės paviršių.
Prancūzijos Gvinėjoje į kosmosą palydovą kelia „Sojuz“ raketa, tai pirmasis Koperniko programos aparatas „Sentinel 1a“ – per ateinančius penkerius metus prie jo prisidės penki kiti aparatai, taip pat vadinami „Sentinel“. Pirmasis neša specialų radarą su dvylikos metrų antena, jis žemės paviršių galės sekti kiaurai per debesis, nepaisant oro sąlygų.
„Jis galės stebėti visą žemės paviršių, vandenyną, ledynus, sausumą. Palydovas galės reaguoti labai greitai, jei ištiks gamtos nelaimė, teiks duomenis, nuotraukas, žemėje dirbantiems tyrėjams“ – teigia Europos kosmoso agentūros atstovas Frank–Juergen Diekmann.
Europos sąjungos politikai Koperniko programą, kurioje didžiausią vaidmenį vaidina vokiečių, italų, prancūzų ir britų inžinieriai, vadina didžiausiu užmoju pasaulyje ištirti Žemės paviršių. Kai veiks visi numatyti aparatai, jie kasdien siųs po aštuonis terabaitus informacijos. Ją labai greitai apdoroti leis specialiais lazeriais besiremianti technologija. Europos šalys projektui skyrė pusaštunto milijardo eurų, tokia suma – geresnei klimato kaitos studijai. Bus galima veiksmingai sekti laivų maršrutus, jų keliamą taršą, stebėti kertamų miškų plotus.
„Galimybės leis sekti viso pasaulio grūdų kultūras, kaip naudojami sausumos plotai, tai labai svarbu siekiant užtikrinti pakankamą maisto kiekį pasaulyje. Galiausiai palydovas tirs klimatą, labai svarbu sekti ledo lygį Šiaurės ir Pietų ašigaliuose“, – sako F. J. Diekmannas.
„Sentinel 1a“ porininkas – „b“ versija, kuri įrašinės radaro daromas nuotraukas, bus paleistas kitąmet. Koperniko programos nuotraukos bus platinamos nemokamai, duomenis galės naudoti ekspertų paslaugas siūlančios bendrovės.
Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba
