Kai astronomai aptiko pirmąsias egzoplanetas, greitai tapo aišku, kad planetų formavimosi teorijos, sukurtos remiantis Saulės sistemos modeliu, nėra visiškai teisingos. Jos nepaaiškina didelio skaičiaus karštų į Jupiterį panašių planetų, kurias astronomai aptinka beveik visur.
Taigi astronomai grįžta prie teorijų tobulinimo, šįkart jau remdamiesi naujais duomenimis. Dabar teorija teigia, kad formavimosi metu įvyksta vienas kolapsas, o dujų diskas, iš kurio formuojasi planetos, auga lėčiau. Tikriausiai teorija jau beveik atitinka realybę, tačiau suprasti, ar ji yra teisinga, didelis iššūkis astronomams. Visas jų pastangas dar labiau apsunkina nauji duomenys - gravitacinio vilkimo technika atrastos didelės masės, bet trumpos orbitos planetos.
Keplerio teleskopo įnašas į planetų medžioklės arsenalą panaikino vieną neaiškumą, dabar galima atrasti ir daug mažesnės masės planetas, tačiau tik trumpesnių orbitų, arčiau savo žvaigždių, ten, kur yra didesnė tikimybė joms egzistuoti. Tačiau dar vienos technologijos – gravitacinio mikrolęšiavimo – atsiradimas reiškia, kad galima bus aptikti 10 Žemės masių ir sunkesnes planetas, daug toliau nuo jų gimtųjų žvaigždžių. Naudojant šią technologiją grupė astronomų neseniai paskelbė aptikę nuolingą planetą būtent šiame ruože.
