Rytoj arba sekmadienį iš Kanaveralo kyšulio (Florida) turėtų pakilti NASA raketa „Atlas 5“, skraidinsianti į Marsą marsaeigį „Curiosity“.
Jei nesutrukdys blogos oro sąlygos, raketa turėtų pakilti šeštadienį 10.02 val. vietos laiku. JAV kariuomenės meteorologai prognozuoja 70 proc. tikimybę, kad planuojamo starto laiku oro sąlygos bus palankios. Jei orai pasikeistų, starto laikas gali būti atidėtas iki 11.45 val. arba perkelats į sekmadienį, praneša „Space.com“.
Lengvojo automobilio dydžio „Curiosity“, dar vadinamo Marso moksline laboratorija (Mars Science Laboratory), kelionė į Marsą truks 8 su puse mėnesio. Jis Marsą turėtų pasiekti kitų metų rugpjūtį. Pagal NASA programos planą marsaeigis turėtų būti minkštai nuleistas į 160 kilometrų skersmens Gale'o kraterį. Pagrindinis jo tyrimų tikslas – išsiaiškinti, ar Marse egzistuoja mikroorganizmams tinkamos gyvybės sąlygos, ir ar jos galėjo egzistuoti praeityje, sakoma pranešime. „Curiosity“ turėtų tapti pirmuoju marseigiu, precižiškai tiksliai ir „minkštai“ nuleistu ant Marso paviršiaus.
Tiriant Marsą buvo nustatyta, kad Gale'o krateryje esama vandens buvimo sąlygomis susidarančių mineralų. Kraterio centre iškilusi 5 kilometrų aukščio nuosėdų kalva turėtų būti išsaugojusi įvairius sluoksnius, liudijančius apie Marso klimato kaitą praeityje.
Pasak NASA atstovų, maždaug 1 toną (900 kg) sveriantis marsaeigis, dydžiu prilygstantis „Mini Cooper“ automobiliui, bus pats didžiausias Marse nuleistas automatinis aparatas. Jis galės veikti itin atšiauriomis klimato sąlygomis ir turės modernių tyrimo prietaisų, įskaitant uolienas „gręžiantį“ lazerį.
Skirtingai nuo ankstesnių NASA aparatų, kurie Marso paviršių tyrė naudodami saulės energiją, „Curiosity“ energiją tieks jonizuojančiosios spinduliuotės šaltinis. Aparatas tirs Marso paviršiaus chemines savybes, mineralus.
Įdomu ir tai, kad „Curiosity“ perduos į Žemę perduos nusileidimo Marso paviršiuje vaizdus, pranešė NASA Reaktyvinio judėjimo laboratorija Pasadenoje. NASA inžinieriai marsaeigyje sumontavo specialią vaizdo kamerą nusileidimo procesui fiksuoti. MARDI (Mars Descent Imager) pavadinta kamera filmuos 4 kadrų per sekundę sparta, jos vaizdo raiška – 1600x1200 vaizdo taškų.
Ši kamera įsijungs likus 2 minutėms iki planuojamo marseigio nusileidimo laiko ir nufilmuos termoizoliacinio apvalkalo numetimą. Po to MARDI įamžins „Curiosity“ nusileidimo vietą ir Marso peizažą kelių kilometrų spinduliu.
Vaizdo kameros nufilmuota vaizdo medžiaga bus laikoma marsaeigio kompiuterių sistemos darbinėje atmintyje ir į Žemę bus perduodama dalimis. „Curiosity“, kaip ir kiti Marsą tyrę marsaeigiai, palaikyti ryšį su Žeme gali tik per jų signalus priimančius ir retransliuojančius Marso palydovus. Dėl šios priežasties duomenų perdavimo laiką riboja orbitinių palydovų pasirodymo virš marseigio buvimo vietos grafikas.
Šiame vaizdo siužete – animacinė „Curiosity“ misijos apžvalga.
