Rytoj iš Kanaveralo kyšulio Floridoje pakilsianti NASA raketa nešėja „Delta II“ į orbitą aplink Saulę išves Keplerio teleskopą. Taip prasidės istorinė nežemiškos gyvybės paieškos mūsų Galaktikoje kosminė misija.
Raketa nešėja, priklausomai nuo oro sąlygų, iš kosmodromo Kanaveralo kyšulyje turėtų pakilti 22. 49 – 22.52 val. arba 23.13 – 23.16 val. vietos laiku (EST), sakoma NASA pranešime.
Pasak NASA atstovų, po nesėkmės bandant iškelti į orbitą anglies dioksido koncentraciją atmosferoje turėjusį tirti JAV palydovą „Orbiting Carbon Observary“, naujosios misijos startas buvo atidėtas vienai dienai, kad inžinieriai turėtų daugiau laiko išsiaiškinti į vandenyną nukritusį palydovą kėlusios raketos nešėjos „Taurus XL“ techninių sutrikimų priežastis. Beveik 600 mln. JAV dolerių kainuojančios Keplerio teleskopo misijos vadovai nori būti tikri, kad raketai „Delta II“ jokie panašūs sutrikimai negresia.
„Scanpix“ nuotr.
NASA kosminio Keplerio teleskopo paleidimas laikomas istorinės reikšmės mokslo tiriamuoju projektu. Į orbitą aplink Saulę bus išvestas 1,7 m skersmens kosminis teleskopas, kuriame įrengta 95 megapikselių CCD kamera. 3,5 metų (o jei misija būtų pratęsta – ilgiau nei 6 metus) šis teleskopas bus nukreiptas į tą pačią Gulbės žvaigždyno sritį. „Žvelgdamas“ į šią Paukščių Tako dalį beveik 10 laipsnių kampu jis kas 30 minučių matuos maždaug 100 000 žvaigždžių šviesos ryškumą ir stengsis aptikti aplink jas galbūt skriejančių planetų tranzitus.
Kosminis Keplerio teleskopas stebės žvaigždes mūsų Galaktikos gyvybės juostoje. NASA iliustr.
Tuo metu, kai planeta atsidurs priešais savo žvaigždės diską, teleskopas registruos jos šviesos pokytį, nes planeta užstos dalį šviesos. Išmatavus sumažėjusio ryškumo reikšmę ir šio pokyčio trukmę, bus galima apskaičiuoti planetos dydį, sukimosi periodą ir galimą jos temperatūrą. Šie duomenys mokslininkams padės įvertinti, ar planetoje gali būti skysto vandens – esminės sąlygos gyvybei egzistuoti.
Keplerio teleskopą NASA mokslininkai nukreipė į vadinamąją mūsų Galaktikos gyvybės juostą, kurioje esančios žvaigždės amžiumi labiausiai panašios į mūsų Saulę, o tai reiškia, kad jei jos turi savo planetų sistemas, kai kuriose iš jų gali būti tinkama temperatūra skystam vandeniui egzistuoti.
NASA iliustr.
Pirmoji egzoplaneta – apie svetimą žvaigždę skriejanti planeta – buvo atrasta 1995 m. Iki šio laiko astronomai jų jau atrado daugiau nei 340, tačiau nė vienoje sąlygos gyvybei, manoma, nėra tinkamos.
Mokslininkų teigimu tranzito metu, stebint už mūsų sistemos ribų, Žemė Saulės šviesos ryškumą sumažina maždaug viena 80 milijonų dalimi. Keplerio teleskopas šviesos pokyčius gali fiksuoti vienos 20 milijonų dalies tikslumu. Pasak NASA Keplerio teleskopo programos mokslininkės Patricijos Boyd, jo jautrumą galima palyginti su iš tolo pamatytomis atvažiuojančio automobilio šviesomis. Jei per automobilio žibintą judėtų blusa, NASA prietaisas galėtų nustatyti atsiradusį šviesos ryškumo pokytį. JAV mokslininkų sukurto prietaiso galimybes iliustruoja ir kitas pavyzdys: jei Keplerio teleskopas būtų nukreiptas į kokį nedidelį Žemės miestelį, jis galėtų užfiksuoti šviesos pokytį prie atskiro namo lauko durų vakare įjungus lemputę.
Matuodami laiko trukmę tarp dviejų planetos tranzitų, mokslininkai galės nustatyti jos orbitą. Lygindami Keplerio teleskopu gautus duomenis su kitais tyrimų metodais gauta informacija, mokslininkai sužinos kitas svarbias aptiktų egzoplanetų savybes, įskaitant masę ir tankį.
Jei Keplerio teleskopas bus išvestas į orbitą sėkmingai, pirmuosius duomenis apie aptiktas egzoplanetas NASA mokslininkai tikisi gauti jau po 6 mėnesių, rašo „The International Herald Tribune“. Esą tokiu atveju tai būtų didžiausios planetos, judančios trumpiausiomis orbitomis, vadinamieji „karštieji Jupiteriai“. Suprantama, sąlygos gyvybei ten nėra tinkamos.
Jei pavyks užfiksuoti į Žemę panašias planetas, tai sužinosime tik po kelerių metų – jos turėtų suktis apie savo žvaigždę maždaug kartą per metus. Tokie tranzitai yra reti, be to, NASA Keplerio programos mokslininkai teigia norintys remtis tik visiškai patikimais duomenimis, o tai reiškia, kad reikės stebėti bent 3 tokių planetų tranzitus.
NASA Ameso tyrimų centro Kalifornijoje mokslininkas, Keplerio programos vyriausiasis tyrėjas Billas Boruckis spėja, kad teleskopo stebimoje Paukščių Tako srityje pavyks aptikti 50 ar dar daugiau planetų, kur sąlygos bus tinkamos gyvybei egzistuoti. Pasak jo, jei taip ir įvyks, mokslininkai turės pagrindą manyti, kad nežemiška gyvybė mūsų Galaktikoje gali būti įprastas dalykas. Kita vertus, jei į Žemę panašių planetų nebus rasta, toks rezultatas taip pat bus labai svarbus moksliniu požiūriu: jis reikštų, kad į mūsų planetą panašūs pasauliai – itin didelė retenybė.
Tačiau nežemiškų civilizacijų paieškų entuziastams mokslininkai siūlo nesieti pernelyg didelių vilčių su Keplerio kosmine misija. „Keplerio teleskopas nesuras kitų civilizacijų, – sakė žurnalistams B. Boruckis. – Bet jis gali sužinoti, kur tokios civilizacijos gyvena“.