Mokslininkai svarsto galimybę pasiųsti kosminį žvalgą į su Žeme galintį susidurti asteroidą 1999 RQ36.
Egzistuoja maždaug 1: 1000 tikimybė, kad beveik 560 metrų skersmens asteroidas 101955 1999 RQ36 gali 2182 metais susidurti su Žeme, pranešė britų dienraštis „Daily Mail“. Didžiausia tikimybė, kad tai gali nutikti 2182 metų rugsėjo 24 dieną.
Pataikius tokio dydžio asteroidui sprogimo galia prilygtų šimtams vienu metu detonavusių branduolinių bombų, teigiama pranešime. Nors tokia perspektyva – palyginti tolima ateitis, tačiau kai kurie mokslininkai jau dabar kuria išankstinius planus pasiųsti į asteroidą 1999 RQ36 kosminį aparatą, kad šis paimtų jo paviršiaus mėginių. Ištyrus juos būtų galima tiksliau prognozuoti būsimą asteroido trajektoriją.
Jei tokiems planams pritartų dėl sumažinto finansavimo kosminių tyrimų programas peržiūrinti NASA vadovybė, toks kosminis zondas galėtų būti paleistas 2016 metais.
„OSIRIS-Rex“ (Origins Spectral Interpretation Resource Identification Security Regolith Explorer) pavadintas misijos į Žemei pavojų keliantį asteroidą 1999 RQ36 projektas tapo vienu iš dviejų NASA programos „New Fontiers“ konkurso finalininkų, skelbia dienraštis. Ekspertų atrinktoms geriausioms naujų tyrimų programoms skiriamas NASA finansavimas, skelbia dienraštis.
Asteroidas 101955 1999 RQ36 įtrauktas į Potencialiai Žemei pavojingų asteroidų (PHA, Potentially Hazardous Asteroids) sąrašą, kurį sudarinėja NASA Arti Žemės skriejančių objektų programos specialistai. Į šį sąrašą iki šio laiko įtraukta 1140 atrastų asteroidų. Mokslininkai pabrėžia, kad tai anaiptol nereiškia, kad jie susidurs su Žeme – į šį sąrašą jie įtraukti todėl, kad egzistuoja tokio pavojaus galimybė.
Pasak mokslininkų, nors asteroido 101955 1999 RQ36 orbita yra tiksliai nustatyta remiantis 290 atliktų optinių stebėjimų ir 13 radarų matavimų rezultatais, egzistuoja ir gana žymus „orbitos neapibrėžtumas“, susidarantis dėl vadinamojo Jarkovskio efekto: asteroido paviršių veikiantis kosminis spinduliavimas gali pakeisti jo pagreitį.
Pietvakarių Tyrimų instituto Boulderyje (JAV) planetologas Clarkas Chapmanas žurnalui „National Geographic“ sakė, kad asteroido 1999 RQ36 susidūrimas su Žeme sukjeltų „kolosalų sprogimą“. „Tai būtų milžiniškos galios smūgis, prilygstantis šimtams pačių galingiausių atominių bombų, susprogintų tuo pat metu. Smūgio vietoje atsiradęs krateris ko gero būtų apie 10 kilometrų skresmes“, - sakė mokslininkas.
Jei „OSIRIS-Rex“ kosminės žvalgybos misija būtų surengta, NASA zondas iš asteorido pargabentų jo medžiagos pavyzdžių, kaip tai neseniai padarė kitą asteroidą aplankęs Japonijos kosminis aparatas „Hayabusa“. Šie mėginiai būtų itin svarbūs priimant sprendimą apie galimą 1999 RQ36 orbitos pakeitimą, kad jį būtų galima nukreipti nuo Žemei pavojingo kurso. Teoriškai tai galima padaryti keliais būdais, pavyzdžiui, naudojant vadinamuosius „kosminius traktorius“ – kosminius aparatus, ilgą laiką skriejančius šalia asteorido ir pamažu keičainčius jo trajekltoriją, arba asteroide detonavus galingus – galbūt branduolinius – užtaisus.
