Pasitelkę ALMA (Atacama Large Millimeter-submillimeter Array) radijo teleskopų masyvą Atakamos dyklumoje Čilėje, oficialiai pradėjusį veikti tik prieš 4 mėnesius, astronomai už maždaug 11 000 šviesmečių nuo Žemės aptiko besiformuojančią vadinamąją „supersaulę“.
Taip vadinamos gigantiško dydžio žvaigždės, kurių masė šimtus ir daugiau kartų viršija mūsų Saulės masę. Mokslininkų tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Astronomy & Astrophysics“.
Astronomai linkę manyti, kad pirmosios žvaigždės mūsų Galaktikoje buvo tikros milžinės: jų masė buvo maždaug 100 kartų didesnė už Saulės. Dabar tik viena žvaigždė iš maždaug 10 000 pagal dydį gali prilygti praeities gigantėms, skelbia žurnalas „Time“. Vieną tokią „supersaulę“ dabar Paukščių Take pavyko atrasti ALMA radijo teleskopų masyvu stebėjimus vykdžiusiems mokslininkams.
„Tokios žvaigždės ne tik yra didelė retenybė. Jos susiformuoja labai greitai, o jų vaikystė trumpa, todėl tokio masyvaus objekto aptikimas jo evoliucijos metu yra pribloškiantis rezultatas“, – aiškino vienas tyrimo autorių, Mančesterio universiteto (D. Britanija) astronomas Gary Fulleris.
ALMA teleskopų masyvas padėjo tyrėjams išsiaiškinti šios milžiniškos besiformuojančios žvaigždės struktūrą. Tai tarpžvaigždiniame debesyje esantis milžiniškas šaltų dujų telkinys, kurio masė 500 kartų didesnė už Saulės masę. Ilgainiui iš jo susiformuos nauja Paukščių Tako „superžvaigždė“ – įkaitęs mėlynas dangaus šviesulys, kurio paviršiaus temperatūra bus didesnė nei 28 000 laipsnių pagal Celsijų, sakoma pranešime. Saulės paviršiaus temperatūra siekia tik apie 5 500 laipsnių.
Astronomai mano, kad ši gigantiška žvaigždė egzistuos porą milijonų metų (Saulė šviečia maždaug 10 milijardų metų), o paskui sprogs ir atpalaiduos neįtikėtiną energijos kiekį. Paskui dujos ir dulkės atvės, iš jų susidarys didžiulis tarpžvaigždinis debesis, ir visas ciklas prasidės iš naujo, sakoma pranešime.
