Metalinės statinės, užkastos giliai po žeme saugo nuo pavojingų plutonio atliekų nuotėkio į dirvožemį ir gilesnius žemės sluoksnius. Tačiau po kelių tūkstančių metų šios statinės pradės irti dėl veikiančios korozijos. Mokslininkai bando išsiaiškinti, kas nutiks, kai ši apsauga galiausiai išnyks.
Plutonio pusamžis siekia 24 tūkstančius metų. Apie šio elemento chemines savybes nėra daug žinoma. Tik kelios laboratorijos visame pasaulyje gali suvaldyti plutonio radioaktyvumą ir toksiškumą, o elemento labai sudėtingas elgesys esant sąlyčiui su vandeniu darbą su juo padaro labai pavojingu.
Plutonio keista elgsena vandenyje neleidžia jo tiesiogiai palyginti su panašiais cheminiais elementais ir taip nustatyti, kaip jis elgiasi gamtoje.
Norėdami geriau perprasti plutonio elgseną gamtoje, tyrėjai tiria sąveikas tarp plutonio jonų ir muskovito mineralų, kurių struktūra yra panaši į molio. Nustatyta, kad plutonis prie mineralo prilimpa daug labiau, nei tikėtasi. Tai reiškia, kad plutonis tampa įkalintas molio paviršiuje, o tai savo ruožtu reiškia, kad jis toliau į aplinką nebeplinta.
Tyrėjai teigia, kad tai yra teigiamas požymis, tačiau negarantuoja, kad plutonio ir molio sąveika išliks tokia pati ir po tūkstančio metų. Teigiama, kad šie atradimai neturės įtakos dabar gaminamų talpyklų struktūrai, tačiau šio tyrimo rezultatai leis geriau paruošti strategiją, pagal kurią ateityje bus galima geriau kovoti su teršalų nuotėkiu.
