Mokslininkai imitavo garsus, kuriuos skleistų subatominės dalelės, tokios kaip Higgso bozonas, jei jos būtų sukurtos Didžiajame hadronų greitintuve.
Taip siekiama suteikti galimybę CERN fizikams „perklausyti duomenis“ ir iš jų išskirti Higgso bozoną, jei ir kuomet jis galiausiai bus aptiktas, praneša BBC.
Mokslininkė Lily Asquith modeliavo duomenis, gautus Didžiajame hadronų greitintuve (LHC) vykdomo „Atlas“ eksperimento metu. Ji, padedama garso inžinierių, pavertė duomenis, kuriuos tikimasi gauti LHC, garsais.
„Jei energija yra šalia jūsų, tuomet išgirsite žemo tono garsą, o jei ji bus toliau, tonas bus aukštesnis. Jei energijos yra daug, garsas bus stipresnis, o jei energijos mažiau – tylesnis“, – fizikė teigė BBC.
Šveicarijos ir Prancūzijos pasienyje įrengtas Didysis hadronų geritintuvas, tikimasi, padės mokslininkams atsakyti į fundamentalius fizikos klausimus. Jis įrengtas 27 kilometrų tunelyje, kuriame, reguliuojami didžiulių magnetų, skrieja protonų dalelių srautai.
Nustatytose tunelio vietose dalelių srautai susiduria, o mokslininkai stebi, kokie procesai vyksta tuomet. Tikimasi, kad šių susidūrimų metu gims naujos subatominės dalelės, padėsiančios atskleisti kosmoso prigimtį.
„Atlas“ – vienas iš LHC vykdomų eksperimentų. Jo metu, naudojant prietaisą, vadinamą kalorimetru, matuojama energija. Prietaisas sudarytas iš septynių koncentrinių sluoksnių. Kiekvieną sluoksnį reprezentuoja nata, o jos tonas skiriasi priklausomai nuo energijos kiekio, patenkančio į tą sluoksnį.
Proceas, kurio metu moksliniai duomenys paverčiami garsais, vadinamas sonifikacija.
L. Asquith ir jos komanda jau sukūrė keletą simuliacijų, besiremiančių prognozėmis, kas gali nutikti per susidūrimus LHC. Dabar mokslininkai simuliacijas papildo tikrais duomenimis iš tikrų eksperimentų.
„Kai girdite, ką daro sonifikacija, iš tikrųjų girdite duomenis. Tai pasako apie duomenis tai, ko negalėtumėte sužinoti jokiu kitu būdu“, – teigė projekte dalyvaujantis programinės įrangos inžinierius Archeris Endrichas.
Šio projekto tikslas – suteikti fizikams kitą būdą analizuoti duomenis. Prie jo dirbanti komanda mano, kad ausys geriau nei akys užfiksuoja menkus pokyčius, kurie gali reikšti, jog aptikta nauja dalelė.
Projekte dalyvaujantis kompozitorius Richardas Dobsonas tvirtina buvęs priblokštas, kaip muzikaliai skamba susidūrimų metu gautas produktas.
„Garse galime išskirti aiškias struktūras, beveik tarsi jos būtų sukurtos. Atrodo, jos pačios sau pasakoja mažą istoriją. Viskas taip dinamiška ir kintama, tai labai panašu į muziką, kurią galima išgirsti šiuolaikinėse kompozicijose“, – aiškino jis.
Nors projekto tikslas – pasiūlyti fizikams dar vieną analitinę priemonę, A. Endrichas įsitikinęs, kad tai taip pat gali suteikti galimybę mums slapta pasiklausyti Visatos fone skambančio harmoningo garso.
Kaip skamba LHC gauti duomenys, galite išgirsti čia.
