Britanijos mokslininkai išaiškino, kad įrašas senovinėje molinėje lentelėje, kurią bandyta iššifruoti 150 metų, yra liudijimas žmogaus, mačiusio krentantį asteroidą, kuris, kaip manoma, sugriovė biblinius miestus Sodomą ir Gomorą, rašo „The Times“.
Lentelę Henry Layardas (Henris Lejerdas) XIX a. viduryje rado karališkųjų rūmų bibliotekos Ninevijoje griuvėsiuose. Mokslininkų nuomone, jos amžius turėtų būti datuojamas maždaug 700 metų prieš mūsų erą ir yra naktinį dangų stebėjusio šumerų astronomo užrašų kopija. Asteroidą jis aprašo kaip „artėjantį baltą akmeninį kamuolį“, kuris „veržliai praskriejo“ dangaus skliautu.
Tyrinėtojai, kuriems pavyko iššifruoti dantiraštį planisferinėje lentelėje, mano, kad joje aprašyto asteroido skersmuo buvo daugiau nei pusė mylios (per 800 metrų). Kompiuteriais atkūrus kelių tūkstančių metų senumo žvaigždėto dangaus vaizdą, mokslininkams pavyko susieti astronomo stebėjimus su paskutinėmis 3123 metų prieš mūsų erą birželio 29 dienos priešaušrio valandomis.
Išliko apie pusė lentelėje išraižytų ženklų, ir pusė išlikusio teksto pasakoja apie asteroidą. Likusieji užrašai fiksuoja debesų ir žvaigždynų išsidėstymą. Per pastaruosius 150 metų tyrinėtojai penkis kartus nesėkmingai bandė iššifruoti lentelę.
„Tai puiki ataskaita apie stebėjimus ir nuostabus mokslinis aprašymas“, - sako Markas Hempsellas (Markas Hemselas), Bristolio universiteto mokslininkas, sugebėjęs įminti šią mįslę. Pasak jo, asteroido dydis ir trajektorija rodo, jog jis į Žemę rėžėsi greičiausiai Austrijos Alpėse, Kėfelso rajone. Artėdamas prie Žemės, asteroidas skleidė viršgarsinio smūgio bangas, kurios paliko griuvėsių šleifą, kol galiausiai susidūrė su Žeme, sukeldamas katastrofinių padarinių.
Apie du trečdaliai asteroido, tiksliau, jo nuolaužų, toliau skriejo jo judėjimo kryptimi: iki 400 laipsnių Celsijaus (752 - Farenheito) įkaitusi materija žudė viską, kas pasipainiojo jos kelyje. Dykuma virto apie 1 mln. kvadratinių kilometrų paviršiaus, o smūgio jėga buvo ekvivalentiška 1000 tonų trotilo sprogimui.
Pasak tyrinėtojų, susidūrimas su asteroidu paaiškina, iš kur Kėfalse atsirado be galo senų nuošliaužų nuogulų, kurių ilgis -5 kilometrai, gylis - 500 metrų.
M.Hempsellas sako, kad tokio tipo ir masto sugriovimai, kuriais galima apibūdinti susidūrimą su asteroidu, atspindėti mažiausiai 20-yje senovės mitų, tarp jų ir Senajame Testamente aprašytoje Sodomos ir Gomoros istorijoje bei senovės graikų mite apie Helijo sūnų Faetoną, kuris, nesuvaldęs savo tėvo ugninio vežimo, nukrito į Eridano upę.
Kaip byloja Biblija, „tuomet Viešpats lijo ant Sodomos ir Gomoros siera ir ugnimi (nuo Viešpaties iš dangaus). Jis sunaikino tuos miestus ir visą Lygumą drauge su visais miestų gyventojais ir žemės augmenija... ir Abraomas, žvelgdamas žemyn Sodomos ir Gomoros bei viso Lygumos krašto link, matė tik kylančius nuo žemės dūmus, tarsi dūmus iš krosnies“.
