Edinburgo universiteto (D. Britanija) mokslininkai vykdo 5 mln. svarų vertės tyrimų projektą, kuriuo siekiama iš žmogaus kamieninių ląstelių auginti raudonuosius kraujo kūnelius. Jau šiuo metu tyrėjai praneša pasiekę beveik 50 proc. tokio dirbtinio kraujo gamybos būdo efektyvumą.
2016 metais D. Britanijoje bus pradėtas pirmasis pasaulyje dirbtinio kraujo naudojimo klinikinis tyrimas, kuriuo metu 3 kraujo ligomis sergantiems pacientams bus perpiltas dirbtinis kraujas. Jei šis ir kiti tokio pobūdžio tyrimai bus sėkmingi, manoma, kad per artimiausius 20 metų dirbtinis kraujas gali pakeisti kraujo donorų duodamą kraują, skelbia „Dailymail.co.uk“.
Dirbtinio kraujo gamyba remiasi paciento odos ar kraujo ląstelėmis, iš kurių genetinės modifikacijos metodu išgaunamos indukuotos pluripotentinės kamieninės ląstelės (iPS), sakoma pranešime. Šios savo ruožtu yra kultivuojamos žmogaus organizmą imituojančiomis biologinėmis sąlygomis, kol ilgainiui išauga į brandžius raudonuosius kraujo kūnelius. Kadangi ne visos iPS ląstelės gali tapti raudonaisiais kraujo kūneliais, didžiausias mokslininkų iššūkis yra šios transformacijos efektyvumo padidinimas.
Pranešama, kad Edinburgo universiteto mokslininkų grupei jau pavyko pasiekti kone 50 proc. šio proceso, trunkančio maždaug mėnesį, efektyvumą. Proceso pabaigoje raudonieji kraujo kūneliai centrifūgoje atskiriami nuo likusių ląstelių.
Idealiu atveju, pasak tyrėjų, dirbtinis kraujas galėtų būti gaminamas naudojant retos universalios O kraujo grupės pacientų ląsteles, nes iš jų išaugintus raudonuosius kraujo kūnelius būtų galima perpilti bet kurios kitos kraujo grupės pacientams. Jei dirbtinio kraujo klinikiniai tyrimai bus sėkmingi, ateityje dirbtinio kraujo perpylimai galėtų tapti įprastine medicinine praktika. Mokslininkai tikisi, kad dėl dirbtinio kraujo gamybos raidos jo kaina galėtų sumažėti lyginant su dabartine.
Pabrėžiama, kad dirbtinis kraujas lyginant su donorų suteiktu yra pranašesnis kraujo regeneracijos požiūriu: kraujo kūneliai išlieka gyvybingi apie 100 dienų, tačiau ne visi jie atsiranda vienu metu, taigi, donorų kraujas yra senų ir naujų kraujo kūnelių mišinys. Tuo tarpu dirbtinis kraujas yra sudarytas vien tik iš naujų kraujo kūnelių, sakoma pranešime.
