Amerikiečių mokslininkų grupė pranešė pirmą kartą iškodavusi visą vėžiu sirgusio žmogaus genomą, pranešė „Daily Telegraph“.
Šis pasiekimas suteiks galimybę tyrėjams kurti naujas kovos su vėžiu priemones, kurios turėtų mažiau šalutinių efektų, bei naujas vaistų efektyvumo tikrinimo metodikas.
Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos mokslininkai tyrimo metu lygino DNR pavyzdžius, paimtus iš vienos 50 metų amžiaus pacientės. Ji sirgo sunkia leukemijos forma ir vėliau mirė.
Ištyrus iš sveikų ir vėžio pažeistų jos organizmo ląstelių paimtos DNR pavyzdžius buvo aptikta 10 svarbių genetinių skirtumų. 8 iš jų iki tol nebuvo susiję su šia vėžio forma.
Ankstesnių genetinių vėžio tyrimų metu buvo nustatyti tam tikri įgimti genų „defektai“, kurie padidina tikimybę vėliau susirgti konkretaus tipo vėžiu. Tačiau šį kartą buvo identifikuota visa melanomą paskatinusi paciento genetinė medžiaga. Iš 8 aptiktų genetinių defektų trys paprastai stabdo auglio didėjimą, 4 skatina ląsteles dalytis, o paskutinysis, manoma, gali turėti poveikį vaistams, kurie patenka į vėžines ląsteles, kad jas sunaikintų.
Specialistai mano, kad šis atradimas paskatins vykdyti naujus vėžio genetinius tyrimus, kurie gydytojams padėtų nustatyti, kokie vaistai būtų tinkamiausi kiekvienam pacientui.
Šiuo metu vieno žmogaus genomo iššifravimas kainuoja 1,6 mln. dolerių, tačiau mokslininkai tikisi, kad tobulėjant technologijai kaštai sumažės.
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature“.
