• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Praėjo net 106 metai nuo tada, kai australų geologas Griffithas Tayloras ledynuose atrado ryškiai raudonus krioklius, iš „Taylor“ ledyno tekančius į „Bonney“ ežerą. Ir pagaliau mokslininkams pavyko išsiaiškinti šiurpinančių Antarktidos „kruvinųjų krioklių“ paslaptį, rašo businessinsider.com.

12

Praėjo net 106 metai nuo tada, kai australų geologas Griffithas Tayloras ledynuose atrado ryškiai raudonus krioklius, iš „Taylor“ ledyno tekančius į „Bonney“ ežerą. Ir pagaliau mokslininkams pavyko išsiaiškinti šiurpinančių Antarktidos „kruvinųjų krioklių“ paslaptį, rašo businessinsider.com.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iš pradžių manyta, kad krioklius taip ryškiai galėjo nudažyti raudonieji dumbliai, tačiau 2003 metais iškelta hipotezė, kad spalvą kriokliams galėjo suteikti oksiduota geležis ir vanduo iš 5 milijonų metų senumo sūraus vandens ežero.

REKLAMA

Dabar Alaska Fairbanks universiteto ir Colorado koledžo atliktas tyrimas patvirtino, kad po ledynu yra ežeras ir judančio vandens sistema. Tam nustatyti mokslininkai naudojosi echolokacija.

Priežastis, kodėl šis ežeras niekada neužšalo, anot mokslininkų, yra nuolatinė hidraulinė sistema, kuri įgalina konkretų procesą – šiluminė energija, atsirandanti vandeniui šąlant leidžia ištirpdyti aplink esantį ledą.

„Kruvinieji kriokliai“ yra unikalūs tuo, kad jame išliko mokslininkus stebinančios, kitur jau seniai išnykusios mikrobų sistemos. Tai suteikia galimybę tirti gyvybės kitose planetose galimybę ir net nereikia gręžti ledynų.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų