Australijos aplinkosaugos departamento Australijos Antarkties skyrius (AAD) šį pasaulį nufilmavo kamera, pritaisyta prie nuotolinio valdymo roboto, kurį mokslininkai įleido pro mažą lede išgręžtą skylę, matuodami jūros vandens rūgštingumą, prisotinimą deguonimi, druskingumą bei temperatūrą.
„Kai galvoji apie Antarkties pajūrio aplinką, paprastai dėmesį prikausto tokios simboliais tapusios rūšys kaip pingvinai, ruoniai ir banginiai“, – trečiadienį sakė AAD biologas Glennas Johnstone'as.
„Ši filmuota medžiaga parodo produktyvią, spalvingą, dinamišką ir didelės bioįvairovės, įskaitant pintis, jūrų vorus, jūrų ežius, holoturijas ir jūrų žvaigždes, pilną buveinę“, – sakė jis.
Šie gyvūnai, užfiksuoti netoli Australijos Keisio mokslinės stoties Antarktidoje, ištisus metus gyvena -1,5 laipsnio pagal Celsijų temperatūros vandenyje, o 10 mėnesių per metus – dar ir po 1,5 m storio ledo „stogu“.
„Kartais gali atkeliauti ledkalnis ir nušluoti kokią bendriją, bet dažniausiai jūros ledas užtikrina apsaugą nuo viršuje siaučiančių audrų, todėl tai palyginti stabili aplinka, kurioje gali tarpti bioįvairovė“, – sakė G.Johnstone'as.
Didėjant taršai anglies dvideginiu, mokslininkai Antarktyje stengiasi geriau suprasti rūgštėjimo poveikį Pietų vandenyno dugno bendrijoms.
Projekto vadovas Johnny Starkas sakė, kad ketvirtadalį į atmosferą išmetamo anglies dvideginio absorbuoja vandenynas ir tai didina jo rūgštingumą.
„Anglies dvideginis geriau tirpsta šaltame vandenyje ir poliariniai vandenys rūgštėja dvigubai greičiau už atogrąžų ar vidutinių (platumų) regionų (vandenis)“, – sakė jis.
„Tad manome, kad šias ekosistemas vienas pirmųjų paveiks vandenyno rūgštėjimas“, – pridūrė J.Starkas.
