Mėnulio paviršiuje pastebėta keista kraštovaizdžio struktūra, sudaryta iš trijų vienas paskui kitą sekančių kraterių. Manoma, kad zondo „Lunar Reconnaissance Orbiter“ (LRO) nuotraukose pastebėti visi trys „amigos“ („three amigos“ – taip pramintas kraterių triptikas) susidarė keleto minučių skirtumu. Tačiau kaip – niekas nenumano.
„Krateriai yra 9.665°pietų platumos ir 7.646°rytų ilgumos, – Arizonos valstijos universiteto (JAV) mokslininkus cituoja „Dailymail.co.uk“. – Panašu, kad visi trys susiformavo maždaug tuo pat metu – galbūt kelių minučių intervalu. Piečiausiai esančio kraterio skersmuo – 180 metrų, centrinis krateris – 150 metrų skersmens, žiemrytinis krateris – 125 metrų skersmens. Nuo pastarojo kraterio centro iki pietinio kraterio centro – apie 450 metrų.“
Tyrėjai paskaičiavo, kad į Mėnulį kritę kūnai galėjo atskrieti iš šiaurės rytų (dešinė iliustracijos pusė) ir, galimas daiktas, rėžėsi į paviršių gana mažu kampu, apie ką galima spręsti iš kraterius supančių dulkių ir kitų skeveldrų. Skeveldros aplink kraterius pažiro maždaug 1 km spinduliu.
Sprendžiant iš kraterių morfologijos, pirmiausiai susiformavo pietvakarinis krateris, o paskui – ir likę du. Dviejų žiemrytinių kraterių forma perša mintį, kad šiuos du kraterius suformavę kūnai į paviršių bloškėsi vienu metu ir tokio „dvigubo smūgio“ metu susiformavo tuos du kraterius jungiantis nedidelis gūbrys.
