Mirtinam koronavirusui nusiaubus pasaulį, diskusijos dėl jo kilmės buvo neribotos. Kai kurių ekspertų, suabejojusių kovos su virusu metodais, buvo „atsisakyta“ arba jie net buvo atleisti. Socialiniai tinklai nutraukė teisėtas diskusijas apie visuomenės sveikatos priemones. Tyrėjai, įpratę diskutuoti žurnaluose ir konferencijose, socialiniame tinkle „Twitter“ pastebėjo, kad jų idėjos ir reputacija yra sugadinta.
Kitoje eroje visos idėjos kovoti su paslaptingu, nuolat besikeičiančiu virusu galėjo būti svarstomos. Vietoj to, pagrindinė mokslo kryptis stengėsi pritaikyti sunkiai įgytas pamokas iš kovų prieš „Big Tobacco“ ir „Big Oil“ debatų dėl visuomenės sveikatos, rašo politico.eu.
Pasak kai kurių ekspertų, šis poveikis užgniaužė mokslines diskusijas, kurios galimai trukdė procesui ir poliarizuoto politinio klimato išplėtimui į visuomenės sveikatos sritį.
„Vienas dalykas, kuris man nepatiko, buvo tai, kad žmonės pradėjo šaukti vienas ant kito dėl veido kaukių ar ore sklindančių dalelių, dėl to, ar imunitetas silpnėja, ar ne, ar turėtume skiepyti vaikus“, – sakė Fiona Fox, Jungtinėje Karalystėje įsikūrusio Mokslo žiniasklaidos centro, padedančio sujungti žurnalistus su patikimais ekspertais, direktorė.
„Kodėl jūs šaukiate vienas ant kito? – klausė ji. – Mes nežinome. Mes negalime žinoti.“
Mokslinės diskusijos dažniausiai nuslopinamos nepiktybiškai. Tai reakcija į tai, kaip pernelyg didelis mokslinio netikrumo akcentavimas sulėtino kovą su vėžį sukeliančiomis cigaretėmis, atidėjo veiksmus dėl klimato kaitos ir pakenkė pastangoms skiepyti vaikus nuo lengvai išvengiamų ligų, tokių kaip tymai.
Tačiau skirtingai nuo tų klausimų, dėl kurių dešimtmečius trunka moksliniai tyrimai, patvirtinantys mokslinį sutarimą, vis dar daug ko nežinome apie virusą, kuris atsirado prieš dvejus metus. Ir vis dėlto, nepaisant šio nežinojimo – iš tiesų dažnai dėl neapibrėžtumo – kai kurie tyrimai ir teorijos buvo laikomos pernelyg pavojingomis, kad jas būtų galima aptarti.
Kalbant apie „atvirai politinius klausimus“, tokius kaip karantino poreikis arba teorija, kad virusas ištrūko iš laboratorijos Kinijoje, „dauguma mokslininkų norėjo nuo viso to atsiriboti“, – sakė F. Fox.
Mokslo žiniasklaidos centras surengė daugiau nei 200 instruktažų reporteriams apie COVID-19, tačiau nė vienas iš jų nebuvo apie galimą ištrūkimą iš laboratorijos. „Mokslininkai tiesiog nelinkę įsitraukti dėl kylančios reakcijos“, – paaiškino F. Fox.
„Naujieji abejonių pirkliai“
Norėdami pamatyti, kaip politika siūlomą gydymą gali paversti nuodingu kivirču, pažiūrėkite į Didžiojo Baringtono deklaraciją. 2020 m. spalį paskelbtoje deklaracijoje, kurią pasirašė visuomenėje gerbiama infekcinių ligų ekspertų trijulė, buvo raginama nutraukti visuotinį karantiną. Vietoj to, jie ginčijosi, kad tik seni žmonės ir ligoniai turėtų izoliuotis.
Vieta ir laikas – su dešiniaisiais broliais Kochais siejama analitikų grupė, likus vos kelioms savaitėms iki JAV prezidento rinkimų – sukėlė tokį didelį triukšmą, kad net buvo sunku išgirsti tikrąjį argumentą.
Kai kurie jų pasiūlymo motyvai skambėjo taip, lyg jie būtų atėję iš politinės kairės: vargšai žmonės netenka darbo dėl karantino arba privalo dirbti parduotuvėse ar kitose karantino metu „svarbiausiose“ vietose, o turtingieji gali lengvai dirbti nuotoliniu būdu ir užsisakinėti maisto į namus. Mokyklų ir kitų sveikatos programų, pavyzdžiui, vaikų skiepijimo, trikdžiai taip pat neproporcingai paveikia neturtinguosius.
Tačiau autoriai greitai buvo sulyginti su klimato neigėjais. Paviešinta internete likus vos kelioms savaitėms iki JAV rinkimų, deklaracija tapo įnirtingos politinės diskusijos dalimi. Tada demokratų kandidatas Joe Bidenas pasakė, kad jei (ir tik tuo atveju) mokslininkai to reikalaus, jis „uždarys [šalį]“. JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris sąmoningai sumenkino viruso rimtumą, perspėjo, kad J. Bidenas nužudys ekonomiką ir sumindys žmonių laisves.
Nenuostabu, kad D. Trumpui patiko ši deklaracija – jis net pakvietė jos autorius į Baltuosius rūmus. Tačiau kritikai ekspertus pavadino dideliais pinigais manipuliuojančiųjų pėstininkais, kurie iškelia ekonomiką prieš žmonių gyvybes.
Nors autoriai ėjo pareigas Stanfordo, Harvardo ir Oksfordo universitetuose, jie nusprendė parašyti šią deklaraciją Amerikos ekonominių tyrimų instituto, libertariško mąstymo centro, garsėjančio klimato kaitos skeptikų tyrimų publikavimu, konferencijoje. Kritikai taip pat pažymėjo, kad vienas iš autorių turėjo finansinių ryšių su milijardieriumi, aukojusiu britų torių partijai.
Vienas iš bendraautorių iš Stanfordo Jay'us Bhattacharya teigė, kad Amerikos politika nebuvo jo motyvacijos dalis ir kad jis negavo nei kompensacijos už AIER konferenciją, nei pinigų iš Kochų.
Nepaisant to, rugsėjo mėn. laiške, paskelbtame „BMJ“ (medicinos žurnale) buvo raginama kovoti su „naujaisiais abejonių pirkliais“. Jame pasidalinta nuoroda į 2010 m. knygą apie tai, kaip iškastinio kuro ir tabako įmonės palaikė prieštaringus mokslininkus ir ekspertų centrus, siekdamos nuslėpti klimato kaitos ir cigarečių rizikas. Laiške buvo rekomenduojami tokie metodai kaip „viešasis įskiepijimas“, kuriuo iš anksto įspėtume eilinius žmones, kad jie gali būti suklaidinti dėl kitų interesų.
Įspūdingi Didžiosios Baringtono deklaracijos autoriai norėjo sukurti erdvę diskusijoms. Jie žinojo, kad gali atlaikyti smūgį nerizikuodami savo postais. Kitiems taip nepasisekė. Belgijoje sveikatos mokslų dėstytojas Samas Brokkenas vis dar ieško naujo darbo praėjus aštuoniems mėnesiams po to, kai buvo atleistas iš pareigų PXL taikomųjų mokslų universitete Flandrijos Haselto mieste.
S. Brokkenas, tyręs Zikos ir dengės karštligės protrūkius, taip pat skeptiškai žiūrėjo į karantiną. 2020 m. vasarą jis atvirame laiške, paskelbtame Belgijos medicinos laikraštyje, teigė, kad izoliuotis turėtų tik tie, kurie yra labiausiai pažeidžiami – pagyvenę žmonės ir asmenys, kurių imunitetas yra nusilpęs. Daugiau nei 1400 kitų mokslininkų pasirašė jo raginimą pradėti vadinamąjį „atvirkštinį karantiną“.
Tačiau S. Brokkeno požiūris į vakcinas sustiprino jo, kaip pašalinio, orientaciją. 2021 m. vasarį jis per televiziją įrodinėjo, kad nuo koronaviruso turėtų pasiskiepyti tik vyresni nei 60 metų asmenys. Jis tvirtino, kad jaunesnio amžiaus žmonėms, kuriems yra mažesnė rizika susirgti sunkia liga, asmeninė nauda yra maža. Tokia pozicija tuomet buvo ir tebėra labai prieštaringa platesnio masto moksliniam sutarimui.
Jis taip pat tvirtino, jog jaunesnių suaugusiųjų skiepijimo nauda visuomenei taip pat yra ribota, nes nėra garantijos, kad vakcinos neleis kam nors perduoti koronaviruso. Paaiškėjo, kad tai pernelyg teisinga – nors vakcinacija sumažina perdavimą, ji nepanaikina plitimo, o labai užkrečiama delta atmaina stumia net labai vakcinuotas populiacijas atgal į izoliaciją.
S. Brokkenas Belgijos spaudoje ir kolegų akademikų buvo pripažintas priešininku. Vienas žymus profesorius sakė, kad jam neturėjo būti suteikta lygiavertė platforma su rimtesniais mokslininkais. Po šešių savaičių jis buvo atleistas. Savo pareiškime PXL universiteto valdyba teigė, kad jo pašalinimas „nėra susijęs“ su jo pasirodymu televizijoje, kuriam buvo iš anksto suteiktas leidimas. Tačiau jie neatmetė, kad tam įtakos turėjo ir kiti jo pareiškimai.
46 metų S. Brokkenas teigė, kad jo darbo su aukštuoju mokslu perspektyvos menkos. „Jie man sako: „Manome, kad jūs gerai matote situaciją. Mes norėtume jus įdarbinti, – pasakojo jis. – Bet oficialiai jie šiuo metu tiesiog nedrįsta“. Galiausiai jis persikėlė gyventi į Indiją.
Pašalinimai socialiniuose tinkluose
Kadangi tiek daug diskusijų vyksta internete, socialinių tinklų įmonės, tokios kaip „Facebook“ ir „Twitter“, buvo įtrauktos į jas kaip moderatoriai – ir tai darydamos netyčia pradėjo skelbti nugalėtojus ir pralaimėjusius tiesioginėse mokslinėse diskusijose.
Prisiėmusios atsakomybę už pavojingo turinio patekimą į savo platformas, technologijų įmonės pradėjo naikinti „antivakserių“ įrašus, o tada ėmėsi kovoti su kitokiomis galimos dezinformacijos apie pandemiją rūšimis. Tačiau kadangi mokslinis sutarimas nėra tvirtas – iš tikrųjų kartais jis gali pereiti iš vienos pusės į kitą – įmonės ne visada priima teisingą sprendimą.
Pavyzdžiui, „Facebook“ uždraudė įrašus, kuriuose teigiama, kad koronavirusas buvo sukurtas žmogaus. 2021 m. gegužės mėn. jiems teko šią taisyklę panaikinti.
„YouTube“ ypač agresyviai nuslopino kalbą, kvestionuojančią įvairias koronaviruso prevencijos priemones. Pavyzdžiui, bendrovė pašalino 2020 m. kovo mėn. vaizdo įrašą su Johnu Ioannidisu – Stanfordo gydytoju, ilgą laiką kritikavusiu prastą mokslą – kuriame jis suabejojo duomenų apie COVID-19 mirčių rodiklius kokybe ir paragino tikslingiau reaguoti į pandemiją.
„YouTube“ užblokavo Floridos gubernatoriaus Rono DeSantiso surengtos panelinės diskusijos vaizdo įrašą, kuriame dalyvavo Didžiosios Baringtono deklaracijos signatarai ir buvęs D. Trumpo patarėjas koronaviruso klausimais Scottas Atlasas. Mokslininkai kalbėjo apie tai, kodėl jie nerekomenduoja vaikams dėvėti kaukių.
Tuo metu nebuvo aiškaus sutarimo dėl idėjos, bent jau jaunesniems vaikams. JAV pareigūnai rekomendavo kaukes dėvėti vyresniems nei dvejų metų vaikams, o Pasaulio sveikatos organizacija pareiškė, kad dengti veidą turėtų vaikai nuo 12 metų. Tačiau „YouTube“ teigė, kad vietinės televizijos naujienų stoties paskelbtas vaizdo įrašas pažeidė jos politiką dėl dezinformacijos apie koronavirusą, o tai prieštarauja „vietinių ir pasaulinės sveikatos priežiūros institucijų susitarimui dėl kaukių veiksmingumo“, siekiant užkirsti kelią ligos plitimui.
„Žinote, aš galiu būti teisus, galiu klysti, bet R. DeSantis parodo, ką jo patarėjai jam sako, – sakė J. Bhattacharya, priklausęs respublikonų gubernatoriaus grupei. – Mano nuomone, tai gera vyriausybė“.
Diskusijos
Be abejonės, mokslas niekada nebuvo atskirtas nuo politikos ir atstūmimo. Mokslininkai buvo baudžiami už įprastinius nusižengimus net nuo Galilėjaus laikų.
Ir už kiekvieną Ignazą Semmelweisą – XIX amžiaus gydytoją, kuris buvo pašalintas iš pareigų Vienos ligoninėje dėl to, kad primygtinai reikalavo gydytojų plautis rankas, – gauname begalę fanatikų ir nekompetentingų mokslininkų, turinčių „Galilėjo kompleksą“, kurių priešingos pozicijos neatlaiko objektyvaus patikrinimo.
Tačiau mokslas nėra tik idėjų sankaupa – tai argumentų ir kontrargumentų produktas. Pasirinkite mokslinį faktą ir greičiausiai taip pat surasite įvairių diskusijų apie jį.
Yra puikių gydytojų, kurių idėjos yra tokios stiprios, kad tyrimų laukas negali jų ignoruoti. Pavyzdžiui, Peterio Duesbergo tezė, kad ŽIV virusas iš tikrųjų nėra tai, kas sukelia AIDS, net jei idėja galiausiai buvo atmesta. Yra ir pavojingų idėjų, kurios sulaukė patikimumo. Dabar diskredituoti Andrew Wakefieldo teiginiai, kad vakcina nuo tymų sukelia autizmą, buvo paskelbti 1998 m. žurnale „Lancet“ – medicinos žurnalų standarte. Šie teiginiai, nors ir paneigti bei pašalinti prieš 12 metų, vis dar yra kartojami antivakserių.
Net ir šiandien tebevyksta diskusijos gyvybės ir mirties klausimais. Pavyzdžiui, ar mamografija, atliekama ankstesniame amžiuje, gali išgelbėti daugiau moterų nuo krūties vėžio, ar tokiu būdu rizikuojama gydyti gerybinius navikus, kurie kitu atveju liktų nepastebėti.
Dėl besitęsiančios pandemijos atsiranda papildoma įtampa: visuomenės sveikatos instrukcijos geriausiai veikia, kai jos yra aiškios ir be jokių išlygų, tačiau mūsų žinios apie koronavirusą sparčiai tobulėja ir dar daug ko nežinome. Kai kurios prielaidos nepasiteisino – pamenate, kai turėjome dezinfekuoti bakalėjos prekes ir atsisakyti kaukių?
Arba paimkime teoriją, kad koronavirusas buvo atsitiktinis ištrūkimas iš Kinijos tyrimų laboratorijos. 2020 m. vasario mėn., didėjant antiazijiniam smurtui ir antikiniškai D. Trumpo retorikai, dvi dešimtys visuomenės sveikatos mokslininkų iš devynių šalių pasmerkė „sąmokslo teorijas, leidžiančias manyti, kad COVID-19 nėra natūralios kilmės“, paskelbtame atvirame laiške „Lancet“. Jie rašė, kad jie įsikišo „iš solidarumo su visais Kinijos mokslininkais ir sveikatos priežiūros specialistais“.
Po metų, kai Joe Bideno Baltieji rūmai viešai iškėlė šią hipotezę, Kinija susilaukė naujos kritikos dėl informacijos slėpimo nuo tyrėjų, kurie bando suprasti, kas atsitiko. Turimi įrodymai vis dar rodo, kad virusas atsirado laukinėje gamtoje, tačiau mintis apie galimą ištrūkimą iš laboratorijos nebėra tabu.
Pastaraisiais mėnesiais viešos diskusijos dėl gana siaurų klausimų, tokių kaip skiepų sukelto širdies uždegimo dažnis nepilnamečiams ir kaukių veiksmingumas, peraugo į asmeninius išpuolius ir absoliutizmą.
Grasinimai gydytojams
Neigiama reakcija į koronaviruso mokslą neapsiriboja viena spektro puse. Pagrindiniai mokslininkai, pasisakantys už griežtą karantiną ar agresyvias vakcinacijos pastangas, sulaukė grasinimų mirtimi ir buvo lyginami su naciais.
„Mano kolega turėjo būti saugomas policijos dėl skatinimo dėvėti kaukes. Tai nėra pagrįsta“, – sakė Duke universiteto Politikos poveikio pasaulinei sveikatai centro direktorius Gavinas Yamey.
G. Yamey teigė, kad bandė dalyvauti nuoširdžiose diskusijose, tačiau buvo sulygintas su nacių gydytoju Josefu Mengele. Dabar jis derasi su „Anti-Defamation League“, kovojančia su antisemitizmu, dėl iniciatyvos apsaugoti žmones nuo piktnaudžiavimo anti-mokslu.
Švedijoje, kur vyriausybė ir politinės institucijos laikėsi labiau laissez-faire (savieigos) požiūrio, pasisakyti prieš liberališkesnį sutarimą gali būti rizikinga.
Viešas raginimas imtis griežtesnių priemonių „gana drastiškai paveikė mano profesinę karjerą“, sakė Švedijos prestižinio Karolinskos instituto infekcinių ligų epidemiologė Nele Brusselaers. Kolegų mokslininkų priekaištai pasidarė tokie aršūs, kad jai teko grįžti į gimtąją Belgiją. Dabar didžiąją laiko dalį ji praleidžia Antverpeno universitete.
Internete net labiausiai įsitvirtinusios sveikatos priežiūros institucijos nėra apsaugotos nuo socialinių tinklų įmonių pastangų kontroliuoti turinį.
„Instagram“ daugiau nei dviem savaitėms neleido skelbti įrašų nevyriausybinei organizacijai „Cochrane“, platformoje teikiančiai moksliniais tyrimais pagrįstas klinikines rekomendacijas. Kai kiti vartotojai bandė juos pažymėti, pasirodė pranešimas, kad @cochraneorg „pakartotinai“ paskelbė medžiagą, kuri prieštarauja „klaidingo turinio“ gairėms.
Pasirodo, „Cochrane“ pasidalino abejonėmis dėl antiparazitinio vaisto „Ivermectin“, kuris naudojamas COVID-19 ligai gydyti. Šiuo skepticizmu dalijasi ir didžiosios vaistų reguliavimo institucijos. Tai paskatino vaistų šalininkus pakartotinai įskųsti organizaciją „Twitter“ ir „Instagram“ platformoms. „Cochrane“ atstovė teigė, kad įrašai buvo pašalinti.
„Visi esame už saugios ir įrodymais pagrįstos platformos kūrimą, tačiau kartais automatizavimas ir dirbtinis intelektas gali suklysti ir ši politika gali būti naudojama blokuoti netinkamus žmones“, – apgailestavo „Cochrane“ atstovai.
Įsitvirtinusios pozicijos
Susirėmimai dėl sveikatos priemonių veiksmingumo socialiniuose tinkluose primena, kad mokslas nėra apsaugotas nuo politinės poliarizacijos, vykstančios likusioje visuomenės dalyje.
Didžiosios Baringtono deklaracijos kritikai bandė marginalizuoti jos autorius, tačiau iš tikrųjų padarė juos kitos stovyklos didvyriais.
Tik po trijų mėnesių platformoje, J. Bhattacharya priartėjo prie 90 000 sekėjų „Twitter“, ir jis tapo žinomu Floridos gubernatoriaus R. DeSantis patarėju. Laikomas potencialiu D. Trumpo politinio judėjimo įpėdiniu, R. DeSantis priešinosi karantinui, ėmėsi priemonių neleisti mokykloms ir miestams įvesti privalomo kaukių dėvėjimo ir uždraudė kruizinėms linijoms reikalauti, kad keleiviai būtų pasiskiepiję.
Nors J. Bhattacharya anksčiau dirbo „Hoover Institution“ – konservatyvioje darbo grupėje – jis teigė, kad nėra registruotas politinėje partijoje ir mielai pasikalbėtų su visais, kurie jį išklausytų. Tačiau jis vis labiau prisiriša prie vienos politinio spektro pusės, įskaitant mielą interviu su R. DeSantis konservatyviam žurnalui „Ricochet“ ir išreikštą užuojautą dešiniuosiuose JK bulvariniuose laikraščiuose.
Nepaisant prestižinio darbo Stanforde, jis sakė, kad „prieš pandemiją man iš tikrųjų labai prastai sekėsi kalbėtis su politikais“. Kylant naujoms koronaviruso bangoms ir kaupiantis daugiau įrodymų apie visuomenės sveikatos priemonių veiksmingumą, atotrūkis tarp šalių dažnai didėja. Nauji pokyčiai interpretuojami kaip esamų požiūrių pakartotinis patvirtinimas.
„Žmonės įsitvirtino tose pozicijose, kuriose atsidūrė turbūt prieš metus, ir tikrai nepasikeitė, nepaisant įrodymų“, – sakė Christina Pagel, Oksfordo operatyvinių tyrimų profesorė, pasirašiusi Johno Snow kritiką Baringtono deklaracijai.
„Žmonės rinko įrodymus, pagrindžiančius jų sprendimus iš visų pusių“, – teigė ji.
Paimkime karantiną. Kadangi atvejų vėl daugėja, dauguma visuomenės sveikatos ekspertų mano, kad laikas pasimokyti iš ankstesnių klaidų. Nefarmacinės intervencijos – kuo anksčiau jos įgyvendinamos, tuo geriau – yra labai svarbios ne tik siekiant išsaugoti sveikatos sistemą, bet ir užkirsti kelią masinėms mirtims.
Jie atkreipia dėmesį į blogas prognozes apie visuotinio imuniteto atsiradimą, didėjančias jaunų žmonių gretas ligoninėse ir modelius, rodančius, kad, pavyzdžiui, 20 000 britų gyvybių būtų buvę galima išgelbėti, jei pirmasis karantinas būtų prasidėjęs savaite anksčiau.
Didžiosios Baringtono deklaracijos šalininkai teigė išmokę kiek kitokią pamoką iš pandemijos „atgimimo“. Jiems tai yra įrodymas, kad visos taikytos priemonės yra bergždžios – nebent amžiams socialiai atsiribosime, geriau leisti virusui bėgti savo keliu ir daryti viską, ką galime, kad apsaugotume pažeidžiamiausius žmones.
Jie nurodo augantį nenumatytų apribojimų, kuriais siekiama užkirsti kelią COVID-19, pasekmių sąrašą: Pietryčių Azijoje dėl sveikatos ir mitybos paslaugų mažinimo miršta 228 000 vaikų, dėl mokyklų uždarymo dar labiau nukentėjo ir taip sunkumus patiriantys vaikai, JAV registruojami mirčių nuo narkotikų perdozavimo atvejai.
Tikėtina, kad susiskaldymas laikui bėgant neišnyks, sakė Vinay‘as Prasadas, onkologas ir visuomenės sveikatos mokslininkas iš Kalifornijos universiteto San Franciske. Jis yra žinomas dėl spragų tradicinėje medicinoje ieškojimo. V. Prasadas neseniai įžiebė ugnį ragindamas daugiau diskutuoti apie skiepų riziką.
Jo teigimu, per ateinančius 15 metų „gausite du literatūros rinkinius“ – vienas skelbs, kad karantinas pavyko ir turėjo būti įgyvendintas anksčiau, o kitas – kad tai nepasiteisino.
„Esu susirūpinęs, kad mokslas persiplėt į dvi dalis, – sakė jis. – Tiesiogine to žodžio prasme persiplėš per pusę.“
