Plastiko nuotrupos vandenynuose ne tik teršia gamtovaizdį – jos taip pat yra ir potencialiai mirtinos įvairiausioms jūrų ekosistemoms.
Šiai problemai spręsti mokslininkas Jessie Harrisonas siūlo pasinaudoti mikrobais, kurie gali padėti greitai ir efektyviai išvalyti plastmasės teršalus.
Tyrėjų grupė iš Šefildo universiteto pademonstravo, jog ant plastmasės atliekų jūrose susikaupia labai saviti mikrobų deriniai, kurie gerokai skiriasi nuo kitų mikrobų grupių, „kolonizuojančių“ tokias šiukšles sausumoje. Dėl to mokslininkai mano, jog minėtos plastiką „mėgstančios“ jūrinių bakterijų kolonijos gali padėti suardyti šios rūšies atliekas arba kitus su jomis susijusius kenksmingus komponentus. Tam tereikia ištirti biologinius jų veikimo mechanizmus ir paskatinti tuos, kurie spartina teršalų irimą.
Kadangi plastiko šiukšlėms suirti gali prireikti tūkstančių metų, jos yra ilgalaikė problema. Įvairiausioms plastmasėms tapus kasdienybe, vartotojai priprato laikyti juos vienkartinio naudojimo preke. Įsivyravus tokiai nuomonei, šių dirbtinių atliekų kiekis sparčiai auga ir sudaro didelę dalį į vandenynus patenkančių šiukšlių. Vienas iš galimų sprendimų būtų greitai suyrančių plastmasių panaudojimas, tačiau, nors tokių medžiagų jau yra sukurta, jų įdiegimo rinkoje darbai juda daug lėčiau nei norėtųsi.
Bėgant laikui, dėl gamtos jėgų poveikio plastiko nuolaužų dydis smarkiai sumažėjo. Mažytės šiukšlių dalelės, kurių matmenys - mažiau nei 5 milimetrai, vadinami mikroplastikais, ir šios dalelės yra ypatingai pavojingos – absorbuoja toksiškus chemikalus, kuriuos vėliau perduoda šiukšles praryjantiems jūrų gyvūnams.
Nors bakterijos yra pati gausiausia jūrose gyvenančių organizmų grupė, ši mokslininkų atliktą DNR grįsta studija yra pirmoji, skirta tirti jų sąveikai su plastiko dalelėmis. Tyrimo metu specialistai analizavo mikrobų gebėjimą prisitvirtinti prie polietileno – plastiko, kuris yra plačiai naudojamas prekių maišeliams bei plačiai kitų vienkartinio naudojimo produktų gamai gaminti.
Buvo nustatyta, jog plastmasės nuotrupas greitai apgyvendino įvairių rūšių bakterijos. Jų kolonijos ant paviršiaus suformuodavo plonytę bioplėvelę; įdomu ir tai, kad bioplėvelės susidarydavo ne iš įvairių bakterijų, o iš tam tikro konkrečiu atveju vyraujančio mikrobų tipo.
Šefildo universiteto tyrėjų grupė planuoja toliau tirti mikrobų sąveiką su mikroplastikais įvairių pakrančių jūros dugno sąlygomis. Jie tikisi, jog šie tyrinėjimai atneš daug naudos aplinkosaugai. „Mikrobai yra pagrindiniai organizmai, palaikantys gyvybę jūrose ir jie yra labiausiai tinkami toksinėms atliekoms ir net plastikams skaidyti. Taip pat šis tyrimas mums padeda išnarplioti plastiko taršos įtaką mūsų aplinkai“, sako Harrisonas.
